Kūno kultūros mokytojų pedagoginis kryptingumas kaip jų ugdytinių dalykinės pozicijos determinatė kūno kultūros veikloje postmodernioje visuomenėje Laimutė KardelienėKlaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras, Herkaus Manto g. 84, 92294, Klaipėda, laimutekk@gmail.com Anotacija. Jaunimo gyvensenos įgūdžių ypatumai rodo, kad derėtų kreipti dėmesį į greitą jaunuolių interesų kaitą dėl jų dalyvavimo kūno kultūros veikloje laisvalaikiu ir šio dalyko pamokose. Įtvirtinant ugdymo asmeninį pobūdį būtina atsižvelgti į profesinį ugdytojo kryptingumą. Tiriamas klausimas: koks pedagoginis kryptingumas dominuoja tarp kūno kultūros ugdytojų? Tyrimo objektas -kūno kultūros mokytojų subjektyvus savo profesinio kryptingumo vertinimas. Tikslas -įvertinti kūno kultūros mokytojų profesinį kryptingumą kaip veiksnį, galintį paskatinti mokinių teigiamo požiūrio į kūno kultūros veiklą ugdymąsi. Metodika. Tyrimui atlikti sukonstruota nepriklausomoji imtis. Mokytojų pedagoginiam kryptingumui ir jį apibūdinantiems profesinių kompetencijų gebėjimams įvertinti panaudota 21 teiginio skalė. Išvados. Tikslingo pedagoginio kryptingumo mokytojai, vesdami kūno kultūros pamokas, yra kūrybingesni, labiau susirūpinę kūno kultūros kaip mokomojo dalyko vieta mokyklinio ugdymo programoje nei situacinio pedagoginio kryptingumo mokytojai. Tyrimo kintamųjų sąsajos rodo, kad tikslingo pedagoginio kryptingumo mokytojai yra fiziškai aktyvesni laisvalaikiu, optimistiškiau vertina dabartinį savo gyvenimo tarpsnį bei kūno kultūros pamokoje dažniau sukuria mokymosi aplinką, turinčią edukacinį poveikį ugdomiesiems.
ĮvadasAktualumas. Vartotojiškoje ir sparčių komunikacinių bei informacinių technologijų visuomenėje jaunų žmonių gyvenimo būdą dažniau galima apibūdinti kaip pasyvų, kai prioritetas skiriamas greitajam maistui, laisvalaikiui prie kompiuterio, o rečiau -kaip fiziškai aktyvų, kai dėmesys kreipiamas ir į sveikos mitybos taisykles ir siekiama darnos su kitais asmenimis (Kardelis ir Kardelienė, 2013;Niederkofler, Herrmann, Seiler ir Gerlach, 2015). Lietuvos regionų jaunimo gyvensenos įgūdžių ypatumai rodo, kad ypač derėtų kreipti dėmesį į greitą jaunuolių interesų kaitą dėl jų dalyvavimo kūno kultūros veikloje laisvalaikiu (Jankauskienė, 2008;Masiliauskas ir Kardelienė, 2012). Trūksta dermės tarp visuomenės sveikatos priežiūroje egzistuojančio sveikatos ugdymo ir sveikatos stiprinimo kūno kultūros veikloje (Jankauskienė ir Šukys, 2012; Kymantienė ir Bulotaitė, 2016). Fiksuojamas atotrūkis tarp sveikatingumo klubų ir jų specialistų, mokyklų ir jose dirbančių kūno kultūros mokytojų siekinių bei vyresnio amžiaus paauglių kūno kultūros veiklos motyvų šio dalyko pamokose (Ennis, 2014; Gråstén, Watt, Hagger, Jaakkola ir Liukkonen, 2015) ir laisvalaikiu (Demarest et al., 2013). Nustatyta, kad vyresnieji paaugliai įžvelgia ugdytojo gebėjimą kurti jų mokymąsi palaikančią aplinką, kurioje jie išgyventų judėjimo pažinimo džiaugsmą (Baghurst, 2013), nes malonumas turi asmenybei teigiamą poveikį, kuris reflekt...