Thought and Language Disorder Scale--Turkish Version

Some Psychometric Properties of Lithuanian Thinking and Language Dysfunction Scale (TALD)

“…Dėl savo plataus požymių spektro skalė tinkama ir pritaikoma bet kokio pobūdžio sutrikimui, taip pat leidžia ne tik tirti išoriškai matomus sutrikimo požymius, bet ir gilintis į subjektyvią asmens išgyvenamą patirtį. Skalė naudojama įvairiose populiacijose (Mutlu et al, 2019;Chang et al, 2019), ja sėkmingai tiriami su mąstymo sutrikimo etiologija susiję veiksniai (Maderthaner, 2023;Nagels et al, 2016).…”

“…Kitas svarbus žingsnis -patikrinti, kaip šie požymiai veikia apskritai, norint įvertinti skirtingas literatūroje (Mutlu et al, 2019;Roche et al, 2015b;Sumner et al, 2018) patvirtinamas pozityvią, negatyvią, objektyvią ir subjektyvią mąstymo sutrikimo dimensijas. Tiriant faktorių struktūrą, rezultatai daugiausia atspindi kitų autorių (Kircher et al, 2014;Mutlu et al, 2019) rezultatus, tačiau, be retai pasitaikiusių požymių, dėl stiprių ryšių su kitais faktoriais iš modelio pašalinti perseveracija ir minties nutrūkimas.…”

“…Kitas svarbus žingsnis -patikrinti, kaip šie požymiai veikia apskritai, norint įvertinti skirtingas literatūroje (Mutlu et al, 2019;Roche et al, 2015b;Sumner et al, 2018) patvirtinamas pozityvią, negatyvią, objektyvią ir subjektyvią mąstymo sutrikimo dimensijas. Tiriant faktorių struktūrą, rezultatai daugiausia atspindi kitų autorių (Kircher et al, 2014;Mutlu et al, 2019) rezultatus, tačiau, be retai pasitaikiusių požymių, dėl stiprių ryšių su kitais faktoriais iš modelio pašalinti perseveracija ir minties nutrūkimas. Perseveracija apibrėžiama kaip grįžimas prie anksčiau aptartų temų ar minties, kurios nebetinkamos dabartiniame kontekste (Kircher et al, 2014), taigi, jei negatyvius požymius galima laikyti tam tikros funkcijos sunkumais ar praradimu, perseveracija gali būti siejama su dėmesio perkėlimo sunkumais.…”

“…Tai leidžia kelti prielaidą, jog subjektyvūs mąstymo sutrikimo požymiai sunkiau atskiriami pagal bendrą psichopatologijos pozityvių ir negatyvių simptomų principą. Aiškios skirties trūkumas siekiant faktorius patvirtinti prisidėjo prie minimalių struktūros pokyčių, nes, lyginant su ankstesniais tyrimais (Mutlu et al, 2019;Kircher et al, 2014), ruminacija patenka ne į subjektyvių negatyvių, bet subjektyvių pozityvių požymių kategoriją. Tai galima paaiškinti faktu, kad papildomai atsiranda varginančių ir nereikalingų asmeniui minčių, kurios gali būti laikomos ekscesą atspindinčiu patologiniu požymiu.…”

“…Taip pat aptinkamas svarbus prislopinto mąstymo bei mąstymo inicijavimo ir nukreiptumo disfunkcijos ryšys, kuris leidžia svarstyti apie galimybes atskirti subtiliau subjektyviai pastebimus sunkumus, ypač kai mąstymo gebėjimai funkcionuoja prasčiau, tai gali būti siejama ir su specifinių klinikinių imčių ypatumais. Nepaisant kai kurių požymių ryšių neatitikimų, faktoriai leido atspindėti kitų autorių (Kircher et al, 2014;Mutlu et al, 2019) aptinkamą pagrindinių dimensijų svarbą: daugiausia požymių apimančiu ir svariausiu faktoriumi galima laikyti objektyvių pozityvių požymių dimensiją, kurią galima įvardyti kaip "dezorganizacijos" (angl. disorganisation) kategoriją (Andreasen & Grove, 1986), taip pat kaip gana svarbi išryškėja subjektyvių negatyvių požymių dimensija, at-spindinti instrospektyviąją dimensiją, toliau kiek mažiau duomenų paaiškina objektyvių negatyvių bei mažiausiai, tačiau inkorporuojančių naujus, anksčiau netyrinėtus požymius, subjektyvių pozityvių požymių faktorių.…”