“…Jam aiškinti buvo pasitelktos įvairios teorijos -hierarchinio kompleksiškumo modelis (Commons, 2008;Fein & Weibler, 2014), situacinių aplinkybių teorija (Rabl 2011), institucinio poveikio teorija (Maravic, 2007), bendros darbinės atmosferos teorija (Chang & Lai, 2002), priežastinių ryšių ir veiksnių sąveikų teorija (Aguilera & Vadera, 2008;Lange, 2009;Beugré, 2010;Shadnam & Lawrence, 2011) ir net klasikinė moralinių sprendimų ir moralinės raidos teorija (Kohlberg, 1984). Nepaisant mokslininkų pastangų tiriant korupcijos fenomeną [16; 17], naujų testavimo įrankių kūrimo [13] ir augančio susidomėjimo korupcijos fenomenu [14], korupcijos mastai daugelyje valstybių, įskaitant Lietuvą, nuolat didėja.…”