The evaluation of goal and goal‐free training innovation

Abstract

Distinguishes between “goal” and “goal‐free” training and highlights the growing significance of the latter for applications in training for creativity as well as with initiatives aimed at training innovation. Examines the general reasons for evaluation together with certain accompanying complications. The conventional approaches to assessment are reviewed and also their relevance for applications involving innovation. The differences in choice between innovation of a training product are compared with a training service and a typology for defining and categorising an innovation in training via a process of idea screening is considered. Three vital aspects of the evaluation of “goal‐free” innovation are considered: the client’s requirements, the effectiveness of the initiative, and acquiring and providing feedback. Five core axioms are presented that appear to apply in most assessments involving “goal‐free” innovative training initiatives. Concludes with an assessment of key contemporary questions that need to be answered by research in order to progress this topic further.

Naujų paslaugų diegimo tikslingumo pagrindimas

“…Pavyzdžiui, James, James, Roffe [4], nagrinėdami naujovių kūrimo priežastis, teigia, kad svarbiausia bet kuriai įmonei yra dirbti pelningai, ir tik šis kriterijus gali kurti veiklos pokyčius, t. y. kiekvieno naujo produkto įdiegimo tikslingumą. Šiuo atveju naujos paslaugos tikslingumo pagrindimas suprantamas kaip esminis poreikio diegti naujas paslaugas įvertinimas.…”

“…Šiuo atveju naujos paslaugos tikslingumo pagrindimas suprantamas kaip esminis poreikio diegti naujas paslaugas įvertinimas. Salavou [5] tęsia James, James, Roffe [4] mintį ir pabrėžia, kad, kuriant naują produktą, reikia patikrinti kiekvieno naujo konkretaus produkto tikslingumą atskirai. Nagrinėdami naujų produktų diegimo kliūtis, analogišką išvadą dėl tikslingumo nustatymo reikalingumo prieina ir Milward, Lewis [6].…”

“…Vadinasi, plėtojant paslaugų įmonės veiklą bet kuria kryptimi, atsiranda tam tikra rizika. Pavyzdžiui, James, James, Roffe [4] teigia, kad naujo produkto kūrimas, taip pat ir naujų paslaugų diegimas yra susijęs su didesne rizika, nei teikiamų paslaugų plėtra esamose rinkose. Šią mintį pratęsia Kindurio teiginys, kad rizika lemia veiklos pasirinkimą, susijusį su rinkomis ir paslaugų teikimu tose rinkose [16].…”

“…Pavyzdžiui, James, James, Roffe [4] pagal veiklos galimumą skirtingose rinkose, išskiria tokias pletros alternatyvas: 1) teikiamų paslaugų pardavimo esamose rinkose efektyvumo didinimas; 2) naujų paslaugų kūrimas ir pardavimas esamose rinkose; 3) teikiamų paslaugų pardavimas naujose rinkose; 4) naujų paslaugų pardavimas naujose rinkose. Žinoma, galimi ir įvairūs šių alternatyvų deriniai.…”

“…Siūlomi įvairūs ekonominio efektyvumo vertinimo rodikliai ir jų skaičia-vimo formulės. Daug tyrėjų (pavyzdžiui, James, James, Roffe [4], Norvaišienė [32] ir kt.) pagrindiniu naujovės įdiegi-mo tikslingumo pagrindimo kriterijumi laiko įmonės pelno padidėjimą.…”