Švietimo politika ir globalizacija: nacionaliniai ir supranacionaliniai ypatumai

Abstract

Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (85) 266 76 25El. paštas: lilija.duobliene@fsf.vu.ltStraipsnyje analizuojama nacionalinės švietimo politikos problemos globalizacijos sąlygomis. Remiantis tyrėjų (Torresu, Apple’u, House’u, Lingardu, McLarenu, Yeates) įžvalgomis bandoma atsakyti į klausimą, kiek ir kokių galių turi valstybės priešintis globalizacijos procesui, ar įmanoma nacionalinės ir supranacionalinės švietimo politikos dermė ir kokios galimos globalizacijos pasėkmės nacionaliniam švietimui. Šiame kontekste analizuojama, kokia yra Lietuvos švietimo politikos simptomatika. Daromos išvados, kad Lietuvos švietimo politikos keliai gana painūs. Aiškesni orientyrai, atsiradę pastaruoju metu, taip pat kelia abejonių, nes brėžia švietimo liberalizavimo, o kita vertus, didesnės valstybinės kontrolės kryptį ir deklaruoja radikalius, artimus neomarksistiniams teiginius.

Jūrinė Dimensija Katalikiškojo Švietimo Ir Protestantiškojo Pragmatizmo Sandūroje

“…Gana daug yra socialinių, humanitarinių ir medicinos mokslų atstovų, kurie analizuoja technologijų poveikį, teikia edukacinės-vertybinės jų reikšmės vertinimą, kelia aukštojo mokslo situacijos problemas (Habermas, 1971;Girnius, 1998;Šaulauskas, 1999;Spitzer, 2005;Sicking, 2008;Duoblienė, 2010;Pukelis, Pileičikienė, 2012 ir kt.). Žinoma, problema -ne technologijos, bet jų sureikšminimas ir žmogaus kaip subjekto pavertimas objektu.…”

“…Todėl natūralu, kad Bolonijos procesą skirtingai vertinančių mokslininkų publikacijose keliami studentų socialinės atskirties, mokymosi prasmės, gebėjimo kūrybiškai susiorientuoti nestandartinėje situacijoje darbe ir kiti probleminiai klausimai, kurie beveik eliminuoti iš studijų proceso (Professoren-Protest gegen 10 Jahre " Bologna-Prozess", 2009;Duoblienė, 2010;Kann E-Learning Bologna retten, 2010). Parengtos vertingos mokslinės studijos, nagrinėjančios Homo informaticus situaciją kultūroje, studentų protestus, techniką, kaip nuasmeninančią politinę ideologiją, su žmogaus galia ir atsakomybe susijusį neišvengiamą technologijų prigimties ambivalentiškumą (Habermas, 1971;Girnius, 1998;Šaulauskas, 1999;Barevičiūtė, 2009).…”

“…Kontroliuojant ugdomi siaurai mąstantys ribotos kompetencijos specialistai, o greitėjantiems technologiniams ir socialiniams pokyčiams reikia operatyvaus reagavimo, vadinasi, specialisto, kuris gali greitai keisti savo įgūdžius, yra analitiškai mąstantis ir kūrybiškas. Vadinasi, globalizacija provokuoja priešintis siaurai apibrėžiamų kompetencijų ugdymui ir reikalauja vis labiau svarstyti apie platų analitiko-kūrėjo rengimą, o tai visiškai priešin-ga standartizacijai (Duoblienė, 2010).…”

“…There are a lot of representatives of the social, humanitarian and medicine sciences who are analyzing the influence of technologies by evaluating its educational and valuable meaning and by considering the problems of the higher education situation (Habermas, 1971;Girnius, 1998;Šaulauskas, 1999;Spitzer, 2005;Sicking, 2008;Duoblienė, 2010;Pukelis, Pileičikienė, 2012 etc.). It is clear, that a problem is not the technologies but their overemphasizing, so that the human as a subject has been hold as an object.…”

Social Transformation in Europe in the New Times Regarding the Development of the Maritime Mentality in the Society

“…Gana daug yra su jūrinio mentaliteto problematika tiesiogiai nesusijusių socialinių, humanitarinių ir medicinos mokslų atstovų, kurie analizuoja technologijų poveikį, teikia edukacinės-vertybinės jų reikšmės vertinimą, kelia aukštojo mokslo situacijos problemas (Habermas, 1971;Girnius, 1998;Šaulauskas, 1999;Spitzer, 2005;Sicking, 2008;Duoblienė, 2010;Pukelis, Pileičikienė, 2012 ir kt. ).…”