Studentų netolerantiškų nuostatų tyrimas Lietuvoje ir Vokietijoje. Lyginamoji analizė

Abstract

Vilniaus universitetas) Įvadas Š iame straipsnyje nagrinėjama netolerancijos problema, kuri gali peraugti į ksenofobinį pagrindą turintį smurtą bei agresiją prieš atskirties grupes visuomenėje, kurios tradiciškai yra socialinio darbo klientai: neįgalieji, moterys, tautinės mažumos ir kita. Apžvelgus Lietuvoje ir Vokietijoje vykdomą prevencinę, intervencinę bei postvencinę vei klą, taip pat teisinę baz<;:, reguliuojančią diskriminacines ir žeidžiančias orumą veikas paaiškėjo, kad Lietuvoje, nors ir priimti diskriminaciją draudžiantys įstatymai, o ir mūsų šalies socialinių darbuotojų etikos kodeksas teigia, kad socialinio darbo sritis yra visų socialinių grupių apsauga nuo netolerancijos apraiškų, iš tikrųjų atliekama veikla yra nepakankama ir neveiksminga, ži niasklaida ksenofobiška ir už priešiškumo skatinimą dažnai nebaudžiama, socialiniai darbuotojai ir pedagogai skiria per mažai dėmesio tolerancijai ugdyti, kas, gali būti, turi įtakos tam, kad akademinis Lietuvos jaunimas yra vienas ksenofobiškiausių, rasistiškiausių ir homofobiškiausių Europoje (G. Kiaulakis, 2002). Lietuvoje, kitaip negu Vokietijoje, darbas su netolerantišku, priešiškas pažiūras turinčiu jau nimu neišskiriamas kaip socialinio darbo sritis. Nors ekstremizmą propaguojančios organizacijos neturi didelės įtakos šalies politiniam gyvenimui ir autoriteto visuomenės akyse (tai būtų galima traktuoti kaip Lietuvos pilietinės brandos ir padidėjusio gyventojų politinio sąmoningumo rezul tatą), įdėmiau panagrinėjus kai kuriuos įvykius ir procesus reikia pripažinti, kad nemaža Lietuvos visuomenės ir netgi politinio bei intelektualinio elito dalis nėra atspari rasistinėms ir ksenofobi nėms idėjoms. Š iuo požiūriu daug minčių kelia interneto vartotojų komentarai, kuriuose dažnai galima aptikti ir etninės nesantaikos apraišktĮ (iš istorijos gelmių atėjQ negatyvūs stereotipai), ir primityvaus istorinių įvykių bei politinių aktualijų intepretavimo. Tai patvirtina piešiniai gatvėse, įvairi atributika, muzika ir t. t. (G. Kiaulakis, 2002). Su agresyviu ir turinčiu, pavyzdžiui, seksistinių, nuostatų jaunimu dirbama nenoriai. To priežastys galėtų būti įvairios: trūkumas žinių, kaip reaguoti į agresyvumo apraiškas, provo kuojančius šūkius ir komentarus, simboliką, priešiškumą mažumoms ir pan., vidinis jaunuolių atstūmimas dėl jų agresyvumo, nemotyvuotumo, požiūrių, kurie yra netoleruojami demokrati nėje visuomenėje, baimė pačiam ar pačiai patirti smurtą ir pan. (F. J. Krafcld ctc., 1993). Kad paaugliškos nuostatos neperaugtų į politinę veiklą ar valdymą, skleidžiančius žmonių nelygia vertiškumo idėją, būtina keisti jaunimo nuostatas. Visų pirma reikia ekstremistines Lietuvos jaunimo nuostatas įvardyti kaip esamą reiškinį bei problemą ir tyrinėti užsienio socialinių dar buotojų šios srities patirtį. * Darbo konsultantas -prof. Bcrnard Rohdc, Lcipcigo taikomųjų mokslų universitetas.