Sociologiniai urbanizuotos aplinkos tyrimai: patirtis ir kryptys

Abstract

AnotacijaVis daugiau dėmesio skiriant socialinei dimensijai tokiose aplinkos formavimo srityse kaip teritorijų planavimas ar architektūrinis projektavimas, siekiant kurti aplinką, kuri ne tik būtų patogi, bet ir estetiška bei psichologiškai priimtina, svarbu įvertinti sociologinių tyrimų metodų taikymo miesto medžiaginei ir socialinei aplinkai suprasti patirtį bei galimybes. Siekiant šio tikslo, straipsnyje apžvelgta sociologinių urbanizuotos aplinkos tyrimų patirtis, išskiriant būdingus tyrimų atvejus pasaulyje ir jų atitikmenis Lietuvoje. Remiantis literatūra išskirti ir suklasifikuoti sociologinių urbanizuotos aplinkos tyrimų tipai ir pagrindiniai tokių tyrimų tikslai. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: sociologinis tyrimas, sociologinio tyrimo metodas, urbanizuota aplinka, miestovaizdis, miesto socialinė aplinka. AbstractThe social dimension is gaining an increasing importance in the fields of shaping our environment, such as territorial planning and architectural design. In order to create the living environment, which would be not only comfortable, but also aesthetic and psychologically acceptable, it is important to analyze the experience and possibilities of application of sociological research methods to physical and social environment of urbanized areas. In order to reach this aim, the article presents the review of experience of application of the sociological research methods to urban environment distinguishing the characteristic cases in this field and their analogies in Lithuanian practice and the distinguishing and classification of the types and aims of sociological research of urban environment based on the analysis of literature. KEYWORDS: sociological research, sociological research method, urban environment, cityscape, social environment of the city DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v68i3.857 ĮvadasTemos aktualumą pagrindžia vis labiau įsigalintis socialinės dimensijos akcentavimas aplinkos formavimo ir pertvarkymo srityje. Sociologinio aspekto reikšmės suvokimas ir integravimas projektuojant bei kuriant aplinką gali būti traktuojamas ir kaip gilias istorines šaknis turintis, ir kaip gana naujas reiškinys. Vienas miesto sociologijos mokslo pradininkų Lietuvoje J. Vanagas (1996) socialinę dimensiją kuriant aplinką sieja su antikos laikų architektūros teorija. Tuo tarpu sociologija yra jaunas mokslas; pats šio mokslo gimimas susijęs su miestų raida -XVIII-XIX a. pramonės revoliucijos sukeltais radikaliais darbo ir gyvenimo pokyčiais

Teka Komisji Urbanistyki i Architektury Oddziału Polskiej Akademii Nauk w Krakowie

“…Even though historical green plantations in Lithuania started to develop actively in the 20th century. At the end of the 19th century, they often remained the subject of only sociological (Nefas, 2014;Gražulevičiūtė-Vileniškė, 2014;Vanagas, 1996), managerial or media (Zaleskienė at al, 2014) research. Such a situation is obviously due to the passivity and low level of leadership of the coordinating institution at the national level.…”