Search citation statements
Paper Sections
Citation Types
Publication Types
Relationship
Authors
Journals
Cited by 2 publications
References 17 publications
Saugesnio Ir Veiksmingesnio Pacientų Tarpstacionarinio Transportavimo Principai
Raktažodžiai: tarpstacionarinis transportavimas, tretinis tarpstacionarinis pacientų transportavimas, standartizuotas paciento būklės vertinimo protokolas. SantraukaPacientų tarpstacionarinis transportavimas -tai populiari medicininės priežiūros priemonė, plačiai taikoma daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Tai atskira sveikatos priežiūros paslaugų veikla, pagrįsta užsienio moksliniuose tyrimuose, tačiau Lietuvoje nežinomas jos mastas, su kokiomis kliūtimis susiduriama, kokios reikalingos sąlygos. Šiame straipsnyje aptariami tarpstacionarinio transportavimo principai, užtikrinantys sklandų ir saugų pacientų transportavimo mechanizmą tarp skirtingų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Darbo tikslas -išsiaiškinti ir įvertinti greitosios medicinos pagalbos ir stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei specialistų nuomonę apie esamą pacientų tarpstacionarinių transportavimų situaciją Lietuvoje ir veiksmus, galinčius paskatinti veiksmingesnį ir saugesnį pacientų tarpstacionarinį transportavimą. Tyrimo kontingentas ir metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos metodu. Apklausta 118 respondentų. Respondentais pasirinkti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų vadovai, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių (RITS) vadovai / vedėjai bei priėmimo skubios pagalbos skyrių vedėjai. Rezultatai ir jų aptarimas. 83,9 proc. respondentų teigia, kad pacientams perkelti iš vienos ligoninės į kitą standartizuotų būklės vertinimo protokolų nėra. 53 proc. respondentų pritaria, kad tokie protokolai būtų paruošti ir taikomi. Atsakymo, kad "Siunčian-čiosios įstaigos gydytojas" atsakingas už sprendimo priėmimą dėl paciento transportavimo, variantų vidurkis statistiškai labai reikšmingai didesnis už visus likusius atsakymų variantų vidurkius. Daugiau nei du trečdaliai atsakiusiųjų (68,6 proc.) mano, kad paciento (atstovo) sutikimas transportuoti į kitą ligoninę būtinas. 73,1 proc. respondentų pritaria, kad po skubios medicinos pagalbos (SMP) paslaugų suteikimo tikslingas tolimesnio pacientų transportavimo gydymui užbaigti pagal gyvenamąją vietą teisinis reglamentavimas. 45,2 proc. pritaria, kad transportavimus turėtų vykdyti greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Kad "už pacientų tarpstacionarinį transportavimą tarp įstaigų gydymo užbaigimui pagal gyvenamąją vietą po SMP paslaugų suteikimo" turėtų būti apmokama iš PSDF biudžeto, pasisako 87,5 proc. respondentų. Išvados. Standartizuoto paciento būklės vertinimo protokolo įdiegimas užtikrintų saugesnį pacientų tarpstacionarinį transportavimą. Siunčiantis gydytojas atsakingas už paciento transportavimo poreikio nustatymą. Pacientas ar jo atstovas turi būti pasirašytinai supažindintas su numatomu transportavimu. Tarpstacionarinio transportavimo paslauga turėtų būti reglamentuota ir atskirai apmokama iš PSDF biudžeto. ĮvadasTarpstacionarinis transportavimas (TT) daugeliui pacientų tapo kasdienine ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų dalimi ne tik dėl didesnių galimybių gauti specializuotą...
Saugesnio Ir Veiksmingesnio Pacientų Tarpstacionarinio Transportavimo Principai
Raktažodžiai: tarpstacionarinis transportavimas, tretinis tarpstacionarinis pacientų transportavimas, standartizuotas paciento būklės vertinimo protokolas. SantraukaPacientų tarpstacionarinis transportavimas -tai populiari medicininės priežiūros priemonė, plačiai taikoma daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Tai atskira sveikatos priežiūros paslaugų veikla, pagrįsta užsienio moksliniuose tyrimuose, tačiau Lietuvoje nežinomas jos mastas, su kokiomis kliūtimis susiduriama, kokios reikalingos sąlygos. Šiame straipsnyje aptariami tarpstacionarinio transportavimo principai, užtikrinantys sklandų ir saugų pacientų transportavimo mechanizmą tarp skirtingų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Darbo tikslas -išsiaiškinti ir įvertinti greitosios medicinos pagalbos ir stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei specialistų nuomonę apie esamą pacientų tarpstacionarinių transportavimų situaciją Lietuvoje ir veiksmus, galinčius paskatinti veiksmingesnį ir saugesnį pacientų tarpstacionarinį transportavimą. Tyrimo kontingentas ir metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos metodu. Apklausta 118 respondentų. Respondentais pasirinkti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų vadovai, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių (RITS) vadovai / vedėjai bei priėmimo skubios pagalbos skyrių vedėjai. Rezultatai ir jų aptarimas. 83,9 proc. respondentų teigia, kad pacientams perkelti iš vienos ligoninės į kitą standartizuotų būklės vertinimo protokolų nėra. 53 proc. respondentų pritaria, kad tokie protokolai būtų paruošti ir taikomi. Atsakymo, kad "Siunčian-čiosios įstaigos gydytojas" atsakingas už sprendimo priėmimą dėl paciento transportavimo, variantų vidurkis statistiškai labai reikšmingai didesnis už visus likusius atsakymų variantų vidurkius. Daugiau nei du trečdaliai atsakiusiųjų (68,6 proc.) mano, kad paciento (atstovo) sutikimas transportuoti į kitą ligoninę būtinas. 73,1 proc. respondentų pritaria, kad po skubios medicinos pagalbos (SMP) paslaugų suteikimo tikslingas tolimesnio pacientų transportavimo gydymui užbaigti pagal gyvenamąją vietą teisinis reglamentavimas. 45,2 proc. pritaria, kad transportavimus turėtų vykdyti greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Kad "už pacientų tarpstacionarinį transportavimą tarp įstaigų gydymo užbaigimui pagal gyvenamąją vietą po SMP paslaugų suteikimo" turėtų būti apmokama iš PSDF biudžeto, pasisako 87,5 proc. respondentų. Išvados. Standartizuoto paciento būklės vertinimo protokolo įdiegimas užtikrintų saugesnį pacientų tarpstacionarinį transportavimą. Siunčiantis gydytojas atsakingas už paciento transportavimo poreikio nustatymą. Pacientas ar jo atstovas turi būti pasirašytinai supažindintas su numatomu transportavimu. Tarpstacionarinio transportavimo paslauga turėtų būti reglamentuota ir atskirai apmokama iš PSDF biudžeto. ĮvadasTarpstacionarinis transportavimas (TT) daugeliui pacientų tapo kasdienine ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų dalimi ne tik dėl didesnių galimybių gauti specializuotą...
Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius yra ta vieta, į kurią pirmiausia greitoji medicinos pagalba ar patys pacientai kreipiasi dėl skubios medicinos pagalbos. Šiuose skyriuose yra gyvybiškai svarbus tinkamas paciento priskyrimas tam tikrai skubios medicinos pagalbos kategorijai. Šiuo metu naudojamos 4 skubios medicinos pagalbos kategorijos neatitinka praktinių poreikių. Tyrimo rezultatai patvirtina, jog siekiant efektyvesnio priėmimo ir skubios pagalbos skyrių darbo, adekvataus pacientų pirminio sveikatos būklės vertinimo bei nuo to priklausančio tolimesnio ištyrimo ir gydymo, tikslinga pereiti nuo 4 iki 5 skubios medicinos pagalbos kategorijų naudojimo. Atliktas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos metodu, duomenų statistinė analizė, teorinis apibendrinimas. Respondentai ‒ stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų vadovai, reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei priėmimo ir skubios pagalbos skyrių vedėjai. 71% respondentų mano, jog paciento kritinės būklės sąvoką atitinka tik 1 ir 2 skubios medicinos pagalbos (SMP) kategorijose įvardintos klinikinės būklės. 68,1 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pritaria ar visiškai pritaria, kad vietoj 4 būtų 5 SMP kategorijos. SMP kategorijoms apibūdinti respondentai iš 9 pavadinimų išskyrė šiuos: kritinės būklės, labai skubūs, skubūs, neskubūs, ambulatoriniai. 82,9 proc. respondentų pritaria nuomonei, kad GMP lape būtų žymimos SMP kategorijos. Gyvybiškai būtina (gyvybei gelbėti ir išsaugoti) medicinos pagalba nėra tas pats, kas medicinos pagalba sveikatai gelbėti ir išsaugoti. 1 ir 2 SMP kategorijų klinikinės būklės galėtų būti taikomos „gyvybei gelbėti ir išsaugoti“ sąvokos apibūdinimui. Šiuo metu naudojamos 4 skubios medicinos pagalbos kategorijos nepritaikytos ambulatorinės skubios medicinos pagalbos atvejams. Siūloma 5 SMP kategorijas su atitinkamais pavadinimais ir pagalbos teikimo laiko intervalais: kritinė būklė – nedelsiant (per 10 min.), labai skubūs – 10-30 min., skubūs – nuo 30 min. iki 1 val., neskubūs – 1-2,5 val., ambulatoriniai – nuo 2,5 val. iki 4 val. Vienodas 5 SMP kategorijų taikymas GMP ir PSPS sumažintų transportuojamų pacientų srautus į PSPS.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
Contact Info
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Product
Resources
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.
