Untitled

Abstract

Nespecifinės kilmės apatinės nugaros dalies skausmas išlieka didele šiuolaikinės visuomenės problema, o jį patiriančiųjų amžius vis jaunėja. Mokslininkai diskutuoja dėl skirtingų metodikų nevienodo efektyvumo skirtingo amžiaus pacientams. Liemens raumenų izokinetinio treniravimo terapinis poveikis esant apatinės nugaros dalies skausmams pradėtas tyrinėti visai neseniai. Mokslinių darbų, kuriuose nagrinėjama ši tematika, publikuota vienetai, o darbuose aprašomi tyrimai buvo atliekami tik suaugusiųjų populiacijose. Dėl to būtina ieškoti naujų veiksmingų nugaros skausmo gydymo metodikų (ypač vaikams), objektyviais tyrimo būdais patikrinti metodų efektyvumą. Tyrimo tikslas: palyginti izokinetinės treniruotės ir stuburo stabilizavimo pratimų efektyvumą gydant paauglių apatinės nugaros dalies skausmus. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas VšĮ VULSK filialo Vaikų ligoninėje, Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. 2013.01 – 2014.06 mėn. dalyvavo pacientai, atlikę ambulatorinę reabilitaciją II, atitinkantys atrankos kriterijus. Tyrime dalyvavo 75 tiriamieji: 48 (64%) mergaitės ir 27 (36%) berniukai, nugaros skausmą patiriantys 12-17 m. amžiaus paaugliai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 15,1±1,26m. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes taikant atsitiktinės atrankos metodą. Abiejų grupių pacientams 16 dienų buvo taikoma po vieną 30 min. trukmės individualų kineziterapijos užsiėmimą (izokinetinė liemens raumenų treniruotė arba stuburą stabilizuojančių pratimų kompleksas). Kitas reabilitacines priemones grupės gavo vienodai, remiantis Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro V-50 įsakymu. Visi tiriamieji buvo vertinami parinktais ištyrimo metodais: matuojamas tiriamųjų ūgis ir svoris, vertinama juosmens raumenų statinė ištvermė pagal McGill metodiką, matuojamas juosmeninės stuburo dalies paslankumas pagal modifikuotą Clarkson metodiką. Izokinetiniu dinamometru „BIODEX 4 PRO“ buvo vertinama pilvo ir nugaros raumenų jėga ir dinaminė ištvermė. Tiriamųjų juntamo skausmo intensyvumas buvo vertinamas vizualinės analogijos skausmo skale. Roland-Morris klausimynas vertinant skausmo sukeltos negalios lygį. Ištyrimas buvo atliekamas prieš reabilitacijos ciklą, po jo. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant specializuotus statistikos paketus. Po reabilitacijos abiejose tiriamųjų grupėse buvo nustatytas statistiškai reikšmingas juosmeninės stuburo dalies paslankumo padidėjimas (p<0,05), liemens raumenų statinės ištvermės padidėjimas (p<0,05), liemens tiesėjų dinaminės ištvermės bei maksimalios jėgos (p<0,05) padidėjimas. Abiejose grupėse buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) funkcinio savarankiškumo lygio padidėjimas bei juntamo skausmo intensyvumo sumažėjimas (p<0,05). Lyginant abi grupes tarpusavyje nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų (p>0,05), išskyrus - izokinetinė treniruotė geriau didina liemens statinę ištvermę (p<0,05). Išvados. Po reabilitacijos procedūrų ciklo tiriamųjų funkciniai rodikliai ryškiai pagerėjo, padidėjo savarankiškumo lygis. Nei viena metodika nebuvo efektyvesnė kitos atžvilgiu: vienodai gerai mažina skausmą bei jo sukeltus apribojimus ir negalią, vienodai gerai didina lankstumą bei juosmens paslankumo rodiklius, vienodai gerai didina liemens raumenų jėgą. Izokinetinė treniruotė geriau didina liemens statinę ištvermę.