Public Perception of Energy Security in Lithuania

Leonavičius, Vylius; Genys, Dainius; Krikštolaitis, Ričardas

doi:10.9770/jssi.2015.4.4(1)

Cited by 11 publications

(6 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…This assumption is based on economic law of universal converging. Besides we assume that energy efficiency would gradually increase, and respectively energy intensity would diminish due to technological progress and energy stewardship behavior (Tvaronavičienė 2012; Dudzevičiūtė et al 2014;Laužikas et al 2015, Grubicka, Matuska 2015Ala-Juusela et al 2014;Dobele et al 2015;Olaniyi, Reidolf 2015;Oganisjana, Surikova 2015;Tvaronavičienė, Černevičiūtė 2015;Leonavičius et al 2015;Baublys et al 2015;Ignatavičius et al 2015).…”

Section: Methodsmentioning

confidence: 99%

Energy Security and Energy Efficiency Issues: Household Perspective in European Countries

Tvaronavičienė¹

2016

9th International Scientific Conference “Business and Management 2016”

View full text Add to dashboard Cite

Abstract. Aim of presented paper is provide the latest approaches towards energy security, to examine methodological foundations used, and to contribute to the contemporary discussion by providing new insights stemming from emerging needs of enhancing energy security. In the presented paper a role of energy efficiency among other constituents of energy security is being discussed. The second -analyticalpart of paper is devoted to forecasting of long-term (until year 2050) energy intensities in household sectors in the following countries: Lithuania, Estonia, Belgium, Germany, Luxemburg and Bulgaria. Author claims, that revealed differences provide theoretically grounded foundations for further benchmarking of energy intensities.

show abstract

Section: Methodsmentioning

confidence: 99%

Energy Security and Energy Efficiency Issues: Household Perspective in European Countries

Tvaronavičienė¹

2016

9th International Scientific Conference “Business and Management 2016”

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Energy security can be perceived in very different ways, depending on what stakeholder -public or professional -expresses his/her opinion (e.g. Tvaronavičienė 2012;Leonavičius et al 2015;Miškinis et al 2013;Espona 2016;Tvaronavičienė et al 2014Tvaronavičienė et al , 2015aNarula, Reddy 2015;Corneliu, Tamošiūnienė 2015). In the context of our research, in which possible effect of clustering phenomenon is discussed, we use energy security concept as synomimous to energy efficiency.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

If Clustering Impacts Energy Security: Case of Service Sector in Selected Countries

Tvaronavičienė

2017

Proceedings of 5th International Scientific Conference Contemporary Issues in Business, Management and Education ‘2017

View full text Add to dashboard Cite

In the presented paper specific aspects of clusters’ role in energy security enhancement are being discussed. An assumption of role of clusters as driving force of smart growth with respective effect on service sector development is being raised and discussed. It is claimed, that smart growth will contribute to expansion of service sector; i.e. will accelerate the processes observed now. The analitical part of the paper is devoted to long range forecasting (until year 2050) of energy intensity of service sector in selected countries of different development. The aim of such forecasting is to reveal if energy intensities in service sector will diminish and converge as result of innovative processes affected by clustering of stakeholders, wich are business companies, universities, state and society. We claim that clustering of listed stakeholders through technology and consumption culture transfer affect energy intensity change trends in service sector and push it down. We argue that interrelationships among clusters, smart growth and energy security (through diminishing energy intensity in service sectors of differently developed countries) could be traced. We assume that indicated interrelationship does not depend on level of countries’ development; anyway less developed European countries benefit mire from clustering phenomenon.

show abstract

“…Rusija naudojasi energijos ištekliais, siekdama išlaikyti Lietuvą savo įtakos zonoje. Du trečdaliai (68,7 %) respondentų pirmenybę teikia mažoms energijos išteklių kainoms ir tik trečdalis (30,8 %) -šalies energetiniam savarankiškumui, kuriam būtų reikalingos didesnės finansinės investicijos bei auganti finansinė vartotojų našta [7].…”

unclassified

Energetinio saugumo valdysena Lietuvoje: visuomenės požiūrio ir politikos analizės palyginimas

Leonavičius¹,

Juozaitis²,

Genys³

2019

energetika

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

Liberalioje demokratinėje valstybėje visuomenės nuomonė tampa privaloma valdymo dalimi. Kiekviena politinė galia, siekdama įgyvendinti vienus ar kitus politinius tikslus, privalo taikyti ir specifinius liberaliai demokratijai būdingus valdymo instrumentus. Tačiau toks uždavinys politinėms galioms tampa nemenku iššūkiu, kadangi šiuolaikinės visuomenės – tai sudėtingas, ypač diferencijuotas skirtingų grupių interesų, įsivaizdavimų ir suvokimų socialinis darinys. Įvairios specifinės visuomenės gyvenimo sritys (energetika, sveikata, švietimas ir t. t.) skirtingų socialinių veikėjų dažniausiai vertinamos nevienodai ar net radikaliai priešingai, todėl, siekdama priimti pozityvius ir konstruktyvius sprendimus, politinė galia turi atsižvelgti arba konstruoti viešąją nuomonę taip, kad ji būtų palanki konkrečiai įgyvendinamai politikai. Viena iš tokių priemonių yra įvairių rizikų konstravimas ir visuomenės įtikinėjimas. Lietuvoje ne kartą yra nagrinėtas visuomenės požiūris į įvairius energetinio saugumo klausimus [1, 2], politikų idėjos [3, 4], tačiau iki šiol nuomonių skirtumai nebuvo gretinami ar analizuojami tarpusavyje. Visuomenės ir atskirų jos grupių subjektyviai suvokiama energetikos sektoriaus ir jo plėtros rizika tampa ypač svarbiu tyrimo objektu, siekiant valdyti energetikos grėsmes ir rizikas bei numatant visuomenės grupių elgesį. Liberalioje demokratinėje valstybėje rizikų apskaičiavimas bei jų viešinimas gali būti panaudotas kaip ypač svarbus energetikos politikos įgyvendinimo (ne)sėkmingas veiksnys. Valdysenos teorija analizuoja įvairių galios institucijų požiūrius ir pastangas panaudoti rizikas, paveikti ir įtikinti piliečius būti palankiai nusiteikusius vykdomos politikos tikslų atžvilgiu. Esminis dabarties Lietuvos energetikos politikos prioritetas – energetinė nepriklausomybė – vienu metu aprėpia ir strateginius šalies interesus, pavyzdžiui, integraciją į Europos Sąjungos energetikos sistemą ir priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių mažinimą, ir visuomenės lūkesčius įsigyti energiją už kaip įmanoma mažesnę kainą [5, 6]. Visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai teigiamai vertina šalies strateginius interesus, tačiau energijos išteklių kaina jiems yra svarbiausias prioritetas. Pavyzdžiui, integraciją į Europos Sąjungos energetikos sistemas palaiko daugiau nei 70 % respondentų, o 55,3 % sutinka su nuomone, kad Rusija naudojasi energijos ištekliais, siekdama išlaikyti Lietuvą savo įtakos zonoje. Du trečdaliai (68,7 %) respondentų pirmenybę teikia mažoms energijos išteklių kainoms ir tik trečdalis (30,8 %) – šalies energetiniam savarankiškumui, kuriam būtų reikalingos didesnės finansinės investicijos bei auganti finansinė vartotojų našta [7]. Straipsnyje valdysenos teorijos požiūriu kritiškai pažvelgiama į tai, kaip politinių galių dokumentais ir viešais pareiškimais deklaruojama energetinio saugumo politika dera su tuo pat metu politinių galių konstruojama energetinio saugumo rizika bei su visuomenės energetinio saugumo ir rizikos suvokimu. Tikslui pasiekti suformuluoti du uždaviniai: pirmas – išanalizuoti energetikos politikos racionalumą (nagrinėjant valdžios pasirinktos energetinio saugumo politikos krypties atitikimą visuomenės interesui); antras – išnagrinėti konkrečių energetikos projektų įgyvendinimą ir pasekmes (remiantis visuomenės požiūriu). Visuomenės požiūrio analizė paremta 2013 ir 2017 m. gyventojų apklausomis, o Lietuvos energetikos politikos – svarbiausių 2012–2017 m. energetikos politikos dokumentų ir viešų pareiškimų turinio analize. Tyrimas rodo, kad viešosios nuomonės neatitikimas politikos tikslams gali sužlugdyti energetinio saugumo politikos įgyvendinimą.

show abstract

Public Perception of Energy Security in Lithuania

Cited by 11 publications

References 0 publications

Energy Security and Energy Efficiency Issues: Household Perspective in European Countries

Energy Security and Energy Efficiency Issues: Household Perspective in European Countries

If Clustering Impacts Energy Security: Case of Service Sector in Selected Countries

Energetinio saugumo valdysena Lietuvoje: visuomenės požiūrio ir politikos analizės palyginimas

Contact Info

Product

Resources

About