Raktažodžiai: nėščiosios, polinkis stresui, patiriami rūpesčiai, asmeniniai rūpesčiai, sveikatos rūpesčiai, laiko trūkumas, šeimos rūpesčiai, darbo rūpesčiai, aplinkos rū-pesčiai, finansiniai rūpesčiai.
SantraukaJ.E. Holm ir K.A. Holroyd nustatė, kad kasdieniai rūpesčiai atspindi dirginančius, erzinančius reikalavimus, kurie atsitinka kasdieniuose susidūrimuose su aplinka, tokius kaip rūpesčiai darbe ar laiko trūkumas. Nustatyta, kad gyvenimo rūpesčiai turi didelę įtaką nėštumo bei gimdymo rezultatams. Siekiant išanalizuoti nėščiųjų patiriamus rūpesčius ir polinkį stresui buvo atliktas tyrimas dviejose Kauno miesto poliklinikose: KKP ir KCP. Tyrime dalyvavo 94 moterys: 52 KKP ir 42 KCP besilankančios nėš-čiosios. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama rūpesčių skalė (angl. Hassles scale) ir polinkio stresui vertinti skalė. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis besilaukiančių moterų nurodė turinčios didelį polinkį stresui. Analizuojant nėščiųjų jaučiamus asmeninius rūpes-čius, išsiskyrė trys rūpesčiai, kuriuos jautė daugiau nei trečdalis moterų, tai yra rūpestis dėl nepakankamos vidinės energijos, neramios mintys dėl ateities bei rūpestis dėl fizinės išvaizdos. Sveikatos rūpesčių grupėje trečdalis moterų jautė bendrus rūpesčius dėl sveikatos. Beveik pusė moterų jautė rūpestį dėl miego trūkumo, trečdalis nėščiųjų jautė rūpestį dėl nepakankamo poilsio ir ketvirtadalis dėl socialinių įsiparei-gojimų. Rūpesčius šeimoje jautė tik nedidelė dalis nėščiųjų. Apie pusė besilaukiančių moterų nurodė rūpestį dėl kylančių prekių kainų bei ketvirtadalis dėl nelaimių, eismo ir taršos. Trečdalis nėščiųjų jautė rūpesčius dėl pinigų nenumatytoms situacijoms ir daugiau nei ketvirtadalis dėl pinigų trūkumo namams. Nepasitenkinimą dabartinėmis pareigomis darbe jautė daugiau nei penktadalis nėščiųjų.
ĮvadasNuo neatmenamų laikų buvo diskutuojama apie moters emocijų poveikį besivystančiam vaisiui. Vyrauja įsitikini-mas, kad vaisiui gali pakenkti negatyvios motinos emocijos, susijusios su stresu bei nerimu. Šis įsitikinimas įsišaknijęs daugelio šalių kultūrinėse tradicijose bei folklore [1,2]. JE. Holm ir KA. Holroyd (1992) nustatė, kad kasdieniai rūpes-čiai atspindi dirginančius, erzinančius reikalavimus, kurie atsitinka kasdieniuose susidūrimuose su aplinka, tokius kaip rūpesčiai darbe ar laiko trūkumas. Jie įrodė kasdieninių rūpesčių įtaką sveikatai ir suskirstė juos į grupes: šeimos, sveikatos, vidinių, finansinių, darbo, aplinkos ir laiko trū-kumo. Buvo sukurta "Kasdienių rūpesčių skalė", įrankis šiam reiškiniui pamatuoti [3, 4].Kiekvienas žmogus savo gyvenime bent vieną kartą yra patyręs stresą, o dauguma žmonių jį patiria nuolatos [3]. Anot G. Jakaitės (2010), lėtinis stresas turi įtakos embriono -vaisiaus augimui ir vystymuisi, skatina priešlaikinį gimdymą, komplikuoja nėštumą, naujagimiai gimsta mažo svorio. Visi stiprūs išgyvenimai ne tik didina priešlaikinio gimdymo riziką, bet ir pogimdyminės depresijos tikimybę [5]. Lietuvoje (2011) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad moterys jaučia stiprią baimę, nerimą, nuovargį be...