Profesinio Perdegimo Įveika Ir Hobis: Mokytojų Apklausos Duomenys

Abstract

Straipsnyje pateikiami Lietuvos mokytojų (N = 961) kiekybinės apklausos duomenys. Koncepto ir empirinių tyrimų tradicijos požiūriu apklausa sietina su darbinio streso ir profesinio perdegimo (toliau-PP) tyrimais, taip pat gyvenimo būdo, laisvalaikio ir hobio tyrimais. Ieškota atsakymo į klausimą, ar hobis turi įtakos profesinio perdegimo simptomams sušvelninti? Priklausomam kintamajam-profesiniam perdegimui-matuoti buvo sudaryta psichometrinė skalė, susidedanti iš 39 pirminių indikatorių. Hobio (pomėgio) turėjimas, nepriklausomai nuo jo sąsajų su fiziniu aktyvumu, turi apčiuopiamos įtakos profesinio perdegimo simptomams redukuoti. Mokytojai, turintys hobį ir reguliariai juo užsiimantys, pasižymi silpnesniu profesiniu perdegimu, nei tie mokytojai, kurie hobio neturi arba turi, bet yra į savo hobį menkai įsitraukę ir retai juo užsiima.

Mokytojų perdegimas darbe ir perfekcionizmas

“…gali būti susijęs su rimtomis psichinės sveikatos problemomis (Aloe, Amo ir Shanagan, 2014). Mokslininkai siekia įvardyti šio reiškinio požymius, priežastis, išskirti rizikos ir apsauginius veiksnius (Bakker ir Costa, 2014;Brunsting, Sreckovis ir Lane, 2014;Chang, 2009;Emery ir Vandenberg, 2010;Gluschkoff et al, 2016;Kavaliauskienė ir Balčiūnaitė, 2014;Kim et al, 2007;Maslach, 2003;Maslach et al, 2001;Mazidi et al, 2017;McLaine, 2005;Merkys ir Bubelienė, 2013;Pacevičius, 2006;Stočkus, 2014). C. G. Brown (2012) apžvelgė atliktus mokytojų perdegimo darbe ir saviveiksmingumo sąsajų tyrimus ir priėjo prie išvados, kad ši sąsaja daugelyje tyrimų yra neigiama.…”

Profesinis stresas ir jo poveikis mokytojų sveikatai: kiekybinės apklausos duomenys

“…Šiame straipsnyje pristatomi masinės pedagogų apklausos duomenys [6,7,20,21], kurie leidžia atidžiau pažvelgti į profesinio streso paplitimo mastą bei jo netiesioginį poveikį atitinkamos profesinės grupės sveikatai. Gauti duomenys aktualizuoja būtinybę mokytojų profesinės bendruomenės atžvilgiu aktyviau diegti konkrečias užimtumo, socialinės ir sveikatos politikos priemones.…”

Subjective Well-Being of Physical Education Teachers and Its Connection to the Attitude towards Social Communication

“…Nustatyta, kad kūno kultūros ugdytojų bendruomenėje pasireiškia kartų kaitos sutrikimo požymiai (Thorburn, 2014), o tai savo ruožtu lemia jos narių savijautą (Al-Rawahi ir Al-Yarabi, 2013). Be to, ugdytojai yra specifinė profesinė grupė, kuri pasižymi santykinai dideliu kultūriniu, bet menku materialiniu kapitalu (bent jau Rytų Europoje ir Lietuvoje) (Merkys ir Bubelienė, 2013). Šį teiginį paremia ir straipsnyje pateiktas tyrimo rezultatas apie kūno kultūros ugdytojų asmeninės gerovės subjektyvų vertinimą, kuriame ryškus saviveiksmingumas, padedantis jiems siekti asmeninių tikslų -būti saugiems finansiškai.…”

“…Panašius teiginius išsako ir kiti tyrėjai, keldami klausimą apie dirbančių ugdytojų laisvalaikio infrastruktūros plėtotę, kuriai realizuoti socialiai atsakinga įmonė ar organizacija turi daug galimybių. Pavyzdžiui, gali būti organizuojamos darbuotojams skirtos sveikatos stiprinimo veiklos, kurių atsiradimą paskatintų darbdavių gilinimasis į darbuotojų asmeninę gerovę (Merkys ir Bubelienė, 2013). Minėti autoriai mano, kad laisvalaikio hobio, susijusio su sveikatos stiprinimu, turėjimas bei atitinkami pasiekimai galėtų būti vertinami darbuotojo atestacijos metu, nes ugdytojas, mokantis derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, kuria ugdytiniams tinkamą edukacinę aplinką (Thorburn, 2014).…”