Placental polyp: sonographic findings.

Yi, Jeong Geun; Choi, Shin Eun; Shin, Young Kwan; Lee, Joo Hyuk

doi:10.2214/ajr.161.2.8333375

Cited by 5 publications

(2 citation statements)

References 2 publications

(4 reference statements)

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…The placental polyp is a rare entity and its estimated incidence is around 1 in 40,000 -60,000 deliveries.The clinical event could be life-threatening for the patient and sometimes may require an emergency hysterectomy.Profuse haemorrhage and hypovolemic shock are the most feared complications 7 . Remnants of placentaor membrane attached to the uterine wall and fibrin deposition around the remnants are usually considered pathognomonic of the formation of placental polyp 8 . In 1884 Baer reported a case of placental polyp that occurred 12 years after the pregnancy and this entity has been recognized since then 9 .…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Placental Polyp : A Rare Case Report

Yeasmin

Nourin

Begum

et al. 2021

Chatt Maa Shi Hosp Med Coll J

View full text Add to dashboard Cite

Placental polyp is the retained fragment of placental tissue which presents as a polypoidal or pedunculated mass within the uterus. It is a rare entity and has an incidence of less than 0.25 % of all pregnancies. There are also very few reported cases of the clinical placental polyp. Here,we report a case of 22-year-old P1 woman presenting with vaginal bleeding and something coming down into vagina.Her last pregnancy had occurred one year ago.Laboratory investigation revealed slightly elevated serum b-hCG. Ultrasonography revealed thick endometrium, broad cervix (5.2cm) and a hyperechoic mass within the cervix. Extraction of the placental polyp followed by endometrial curettage were done and tissue sent for histopathology. Definite diagnosis was made by histopathological examination and which was a placental polyp. Chatt Maa Shi Hosp Med Coll J; Vol.20 (2); July 2021; Page 85-88

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Placental Polyp : A Rare Case Report

Yeasmin

Nourin

Begum

et al. 2021

Chatt Maa Shi Hosp Med Coll J

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Didelė žmogaus chorioninio gonadotropino koncentracija kraujo serume gali padėti ekskliuduoti kitas vėlyvojo pogimdyminio kraujavimo priežastis, tokias kaip gimdos arterijos pseudoaneurizmos ar arterioveninės fistulės [4]. Įtarus placentos polipą, atliekamas transvaginalinis arba transabdominalinis ultragarsinis tyrimas kartu su spalvinio doplerio režimu, kurio metu matomas heterogeninis darinys gimdos ertmėje su įvairiai išreikšta kraujotaka [10,11]. Diagnozės patikslinimui bei išsamesniam polipo kraujotakos įvertinimui gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinės tomografijos angiografija (KTA) [12,13].…”

Section: Diskusijaunclassified

Vėlyvasis Pogimdyminis Kraujavimas Dėl Placentos Polipo. Klinikinis Atvejis

Petruškevičiūtė¹,

Bužinskienė²

2022

Health Sciences

View full text Add to dashboard Cite

Placentos polipas – tai darinys gimdos ertmėje dėl likusių placentos audinių ir po nevisiško placentos pasišalinimo iš gimdos po gimdymo. Placentos polipas gali atsirasti po gimdymo natūraliais takais, cezario pjūvio operacijos arba po dirbtinio ar savaiminio nėštumo nutrūkimo. Vertinant mokslinės literatūros duomenis, ši ginekologinė patologija yra reta – diagnozuojama mažiau nei 0,25 proc. visų nėštumų. Dažniausia placentos polipų klinikinė raiška yra vėlyvasis pogimdyminis kraujavimas. Kraujavimo intensyvumas varijuoja nuo silpno iki gausaus, literatūroje aprašyta ir gyvybei pavojingo profuzinio kraujavimo atvejų, sukėlusių hipovoleminį šoką. Placentos polipo diagnostikai svarbus žmogaus chorioninio gonadotropino kiekio kraujo serume nustatymas bei vaizdiniai tyrimo metodai – ultragarsinis tyrimas su spalvinio doplerio režimu, magnetinio rezonanso tomografija ir kompiuterinės tomografijos angiografija. Gydymo taktika priklauso nuo kraujavimo iš makšties stiprumo, polipo neovaskuliarizacijos laipsnio ir moters noro išsaugoti reprodukcinę funkciją – gali būti atliekama operacinė histeroskopija, gimdos devaskuliarizacija, dalinė arba totalinė histerektomija. Straipsnyje pristatomas vėlyvojo pogimdyminio kraujavimo dėl placentos polipo klinikinis atvejis. 32 metų pacientė kreipėsi į gydytoją akušerį ginekologą dėl kraujavimo iš lytinių organų, kuris prasidėjo po cezario pjūvio operacijos ir tęsėsi apie 8 savaites. Moteris pastojo atlikus pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrą (IVF – in vitro fertilization). Nėštumas buvo daugiavaisis – dichorioniniai diamnioniniai dvyniai, nėštumo eiga sklandi. Čiuopiant pacientės pilvas minkštas, neskausmingas, apžiūrint makštyje stebėtos kraujingos išskyros. Atliekant transvaginalinį ultragarsinį tyrimą su spalvinio doplerio režimu, gimdos ertmėje aptiktas echopozityvus, mišrios echostruktūros darinys, panašus į polipą. Pacientė buvo hospitalizuota, jai atlikta operacinė histeroskopija. Ištyrus polipo audinius histologiškai, patvirtinta placentinio polipo klinikinė diagnozė.

show abstract