Paroxysmal Tremor and Vertical Nystagmus Associated with Hypomagnesemia

Marsé, Claire; Druesne, Vincent; Giordana, Caroline

doi:10.1002/mdc3.13057

Cited by 5 publications

(3 citation statements)

References 10 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Movement disorders in association with hypomagnesemia include myoclonus, choreoathetosis, tetany, 7 tremors 8 and ataxia 3 . In the presence of ataxia, MR imaging shows T2/FLAIR hyperintensities in cerebellar hemispheres suggestive of cerebellar edema, that mimics cerebellitis and reversible cerebral vasoconstriction syndrome 3 .…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Hypomagnesemia: A Rare Cause of Movement Disorders, Myopathy and Vertical Nystagmus

Ray¹,

Kamath²,

Jadhav³

et al. 2023

Movement Disord Clin Pract

View full text Add to dashboard Cite

The incidence of hypomagnesemia has been reported as 12% among hospital admissions but hypomagnesemia is frequently underdiagnosed. 1 Neurological symptoms include nausea, headache, vertigo, cognitive impairment, neuronal hyperexcitability, cerebellar and eye signs. 2,3 We report a patient with hypomagnesemia presenting with ataxia, tremors, myoclonus, downbeat nystagmus (DBN) and proximal myopathy.

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Hypomagnesemia: A Rare Cause of Movement Disorders, Myopathy and Vertical Nystagmus

Ray¹,

Kamath²,

Jadhav³

et al. 2023

Movement Disord Clin Pract

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Several neurologic abnormalities have been reported with hypomagnesemia or hypercalcemia, including tremor ( 99 – 101 ). In hypomagnesemia, tremor results from neuromuscular hyperexcitability, and may occasionally be associated with other disorders comprising opsoclonus, ataxia, chorea, and downbeat nystagmus ( 102 ). Chorea may also rarely be seen in hypernatremia and hypocalcemia ( 101 ).…”

Section: Acute Metabolic Disordersmentioning

confidence: 99%

Treatable Hyperkinetic Movement Disorders Not to Be Missed

et al. 2021

View full text Add to dashboard Cite

Hyperkinetic movement disorders are characterized by the presence of abnormal involuntary movements, comprising most notably dystonia, chorea, myoclonus, and tremor. Possible causes are numerous, including autoimmune disorders, infections of the central nervous system, metabolic disturbances, genetic diseases, drug-related causes and functional disorders, making the diagnostic process difficult for clinicians. Some diagnoses may be delayed without serious consequences, but diagnosis delays may prove detrimental in treatable disorders, ranging from functional disabilities, as in dopa-responsive dystonia, to death, as in Whipple's disease. In this review, we focus on treatable disorders that may present with prominent hyperkinetic movement disorders.

show abstract

“…Klinikinis pasireiškimas, dėl kurio kreipiamasi į medikus, apima neuroraumeninį jautrumą, kuris gali prasidėti drebuliu, mėšlungiu, tetanija, epilepsija, parestezija, encefalopatija, ataksija iki traukulių ar neuropsichiatrinių sutrikimų, įskaitant apatiją, kliedesį ir net komą. Kitos potencialiai gyvybei pavojingos būklės gali būti susijusios su hipokalcemija, hipokalemija ir pasireikšti prieširdžių ar skilvelių aritmijomis (torsades de pointes), padidėjusiu jautrumu digoksino toksiškumui ir mirtimi [18,22]. Hipomagnezemija gali sumažinti širdies aritmijų slenkstį ir sukelti prieširdžių virpėjimą, supraventrikulinę tachikardiją ir skilvelių virpėjimą.…”

Section: Tyrimo Rezultataiunclassified

Hipomagnezemija: Priežastys, Patofiziologija, Klinika, Diagnostika, Gydymas

Melamed¹,

Jukna²,

Grigaitė³

2021

Health Sciences

View full text Add to dashboard Cite

Magnis yra ketvirtas pagal gausumą katijonas ir būtinas žmogaus elementas, kaip kofaktorius dalyvaujantis 600 fermentų reakcijose. Jo svarbus vaidmuo perduodant signalą, oksidacinį fosforilinimą, glikolizę, baltymų ir DNR sintezę ir daugelį kitų biologinių procesų. Tyrimo tikslas − apžvelgti naujausią hipomagnezemijos mokslinę literatūrą. Medžiaga ir metodai: literatūros šaltinių apžvalga buvo vykdoma PubMed, Cohrane Library mokslinių duomenų bazėse. Paieškai buvo naudojami raktiniai žodžiai, atrinkti aktualiausi straipsniai.Tyrimo rezultatai. Apie 98 proc. viso kūno magnio kiekio yra minkštuosiuose audiniuose (38%) ir ypač kauluose (60%). Mažas magnio suvartojimas susijęs su didesne mirtingumo rizika ir didesniu širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių, diabeto, insulto, vėžio ir kaulų lūžių dažniu. Dažniausios hipomagnezemijos priežastys būna antrinės, tokios kaip badavimas, alkoholio vartojimas, viduriavimas, pankreatitas. Šią ligą gali sukelti įvairūs vaistai, tokie kaip kilpniai ar tiazidiniai diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai, antibiotikai, chemoterapijoje naudojami medikamentai. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, magnio kiekis maisto produktuose yra mažesnis nei 30–50 proc. rekomenduojamos paros normos (RDA). Šio element absorbcija daugiausiai (apie 80-90 %) vyksta dėl paraceliulinės koncentracijos gradientų skirtumų pasyvios pernašos būdu tuščiojoje ir storojoje žarnoje, o mažoji dalis magnio transportuojama aktyvios pernašos būdu per magnį absorbuojančius kanalus melastatino receptorius (TRPM 6 ir 7) storojoje žarnoje. TRPM 7 yra išreikšti tarp audinių, o TRPM 6 daugiausia pasiskirstę per visą žarnyno ilgį, distalinių kanalėlių ilgį inkstuose, plaučių ir sėklidžių audiniuose. Išvados. Pradiniai ligos simptomai gali būti nespecifiniai, pasireikšti nuovargiu ir mieguistumu. Sunkesniais atvejais sukeliamas drebulys, mėšlungis, tetanija, epilepsija, parestezija, encefalopatija, ataksija iki traukulių ar neuropsichiatrinių sutrikimų, įskaitant apatiją, kliedesį ir net komą. Hipomagnezemija gali sumažinti širdies aritmijų slenkstį ir sukelti prieširdžių virpėjimą, supraventrikulinę tachikardiją ir skilvelių virpėjimą. Diagnostikai dažniausiai naudojamas laboratorinis tyrimas yra magnio koncentracijos serume (MKS) nustatymas. Kiti klinikiniai laboratoriniai tyrimai yra jonizuoto magnio koncentracijos serume ir 24 valandų magnio ekskrecijos su šlapimu matavimas. Paprastai lengvą hipomagnezemiją galima gydyti peroraliniais papildais, tuo tarpu intraveninis magnis vartojamas, jei magnio koncentracija yra <0,5 mmol/l arba jei pacientui pasireiškia reikšmingi simptomai.

show abstract

Paroxysmal Tremor and Vertical Nystagmus Associated with Hypomagnesemia

Abstract: View Supplementary Video 1 View Supplementary Video 2

Cited by 5 publications

References 10 publications

Hypomagnesemia: A Rare Cause of Movement Disorders, Myopathy and Vertical Nystagmus

Hypomagnesemia: A Rare Cause of Movement Disorders, Myopathy and Vertical Nystagmus

Treatable Hyperkinetic Movement Disorders Not to Be Missed

Hipomagnezemija: Priežastys, Patofiziologija, Klinika, Diagnostika, Gydymas

Contact Info

Product

Resources

About