Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį

Abstract

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
 Lietuva pasižymi vienu iš sparčiausių gyventojų senėjimo tempu Europos Sąjungoje, dideliu darbingo amžiaus gyventojų emigracijos mastu ir vis dar stipriais tradiciniais šeimos ryšiais, o tai lemia neformalios pagyvenusių asmenų globos temos aktualumą mūsų šalyje. Šiame straipsnyje, remiantis neformalių globėjų patirtimi, atskleidžiamos priežastys, lemiančios žmonių sprendimą globoti pagyvenusius artimuosius namuose. Duomenys tyrimui gauti atlikus 20 pusiau struktūruotų interviu su neformaliais globėjais. Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas. Atliktas tyrimas patvirtina globos poreikį turinčio pagyvenusio asmens ir neformalaus globėjo atsiradimo santykių kompleksiškumą bei atskleidžia neformalios globos priežasčių įvairovę. Paaiškėjo, kad sprendimą globoti pagyvenusį artimąjį namuose lemia ne tik tokie socialiniai aspektai, kaip antai vaikų pareigos jausmas, nepasitikėjimas institucine globa, bet ir tokie ekonominiai aspektai – formalių globos paslaugų brangumas, slaugos išmokos vertinimas kaip papildomo pajamų šaltinio.

Motives for Assuming and Continuing Family Care: Family Caregivers’ Perspective

“…Pavyzdžiui, Užaitė ir Naujanienė (2006) siekė atskleisti nepagydoma liga sergančius vyresnio amžiaus asmenis globojančių šeimos narių patirtį, Gevorgianienė ir Pilkytė (2016) tyrė Alzheimerio liga sergančių asmenų globėjų patirtį. Junevičienė (2018) detaliau analizavo vyresnio amžiaus asmenų neformalios globos šeimoje priežastis, o Budginaitė-Mačkinė (2020) disertacijoje gilinosi į suaugusių emigravusių vaikų nuostatas dėl tėvų globos.…”

“…Šie tyrimai atskleidžia, kad iš motyvų globoti vyresnio amžiaus asmenį namuose dominuoja globėjo pareigos jausmas rūpintis senstančiais giminaičiais ir įsitikinimas, kad globos įstaigose nebus užtikrinama globos kokybė. Apsisprendimui imtis globėjo vaidmens gali turėti įtakos ir šeimos struktūra, geografinis atstumas tarp šeimos narių ir dominuojančios kultūrinės nuostatos dėl senstančių giminaičių globos (Gevorgianienė ir Pilkytė, 2016;Junevičienė, 2018;Budginaitė-Mačkinė, 2020). Be to, užsienyje atlikti tyrimai atskleidžia santykių šeimoje, socialinių paslaugų bendruomenėje prieinamumo, tam tikrų potencialaus globėjo kompetencijų ar socialinių ir demografinių charakteristikų įtaką asmens motyvacijai tapti globėju (Arksey ir Glendinning, 2007;Bouldin, Winter ir Andresen, 2010;Schulz ir kt., 2012;Kietzman, Benjamin ir Matthias, 2013;Tatangelo, McCabe, Macleod ir Konis, 2018;Li ir Lee, 2020).…”

“…Globa šeimoje išlieka labiausiai pageidaujamas ir vertinamas globos modelis kalbant apie rūpinimąsi vyresnio amžiaus giminaičiais (Gedvilaitė-Kordušienė, 2013;Kraniauskienė, 2013;Gevorgianienė ir Pilkytė, 2016;Junevičienė, 2018;Žalimienė ir kt., 2019;Budginaitė-Mačkinė, 2020). Užsienio tyrimai atskleidžia, kad šeimos narių apsisprendimui imtis globėjo vaidmens ar tapus globėju toliau rūpintis senstančiais giminaičiais namuose gali turėti įtakos įvairūs su asmeninėmis vertybėmis, kultūrinėmis normomis, šeimos struktūra ir istorija bei socialinių paslaugų bendruomenėje sistemos funkcionavimo ypatumais ir aprėptimi susiję veiksniai (Arksey ir Glendinning, 2007;Schulz ir kt., 2012;Kietzman, Benjamin ir Matthias, 2013;Tatangelo, ir kt., 2018;Li ir Lee, 2020).…”