Multirater Reliability of the Historical, Clinical, and Risk Management-20

Abstract

The assessment and management of risk for future violence is a core requirement of mental health professionals in many settings. Despite an increasing need for violence risk assessments across diverse contexts, little is known regarding the ecological validity of many widely used risk assessment schemes or the level of reliability with which actual practicing clinicians score these instruments. The current study investigated the interrater reliability of the Historical, Clinical, and Risk Management-20 (HCR-20), a widely used structured professional tool to assess violence risk, among 21 practicing clinicians in a forensic psychiatric program in Ontario, Canada. Results suggest that clinicians with varying professional training backgrounds and experience were able to rate the HCR-20 with good to excellent levels of reliability across three patients who varied in risk level. Consistent with studies investigating rater reliability for research purposes, we found that the risk management scale of the HCR-20 was the most challenging for clinicians to rate reliably. Importantly, results from generalizability theory analyses revealed that less than 3% of the variance in HCR-20 total scores and summary risk ratings is attributable to rater effects, whereas the majority of variance is attributable to differences among patients.

Smurtinio elgesio rizikos vertinimas: HCR-20 prognostinis validumas už smurtinius nusikaltimus teistų asmenų imtyje

“…Šiuo atveju vienas geriausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų instrumentų smurtinio elgesio rizikai vertinti yra HCR-20 1 (Webster ir kt., 2007;Strub et al, 2014). HCR-20 metodika buvo sukurta remiantis struktūruotu klinikinio sprendimo modeliu pripažįstant ir statistinių, ir dinaminių rizikos valdymo veiksnių svarbą norint atlikti tinkamą individo rizikos įvertinimą, atitinkamai HCR-20 apima rizikos numatymą, įvertinimo procedūrą, prevenciją ir rizikos komunikavimo ypatumus (Penney et al, 2014). Pirmoji šios metodikos versija pasirodė 1995 m., o antroji -1997 m., kuri tapo viena iš labiausiai pasaulyje žinomų smurto rizikos įvertinimo metodikų bei buvo išversta į 20 kalbų (Strub et al, 2014).…”

“…concurrent) validumu tiriant kartu su kitais žinomais smurto rizikos vertinimo instrumentais (Penney et al, 2014;O'Shea et al, 2013;Strub et al, 2014). Pažymėtina, kad HCR-20 validumas dažniausiai buvo tiriamas teismo psichiatrijos pacientų populiacijoje (Jung et al, 2013), tačiau pastaruoju metu tyrimai vis dažniau apima ir kitas tikslines dalyvių grupes, pavyzdžiui, bendrosios psichiatrijos pacientus, pataisos įstaigose esančius nuteistuosius ir pan.…”

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas Lietuvoje: esama situacija ir raidos tendencijos

“…SSS, angl. Stuctured Professional Judgement) (Penney et al, 2014). Šiuo atveju vertinant svarbūs yra ne tik bendri empiriškai nustatyti rizikos bei apsauginiai veiksniai, bet ir tam atvejui unikalios minėtų veiksnių kombinacijos, kurias analizuoja atitinkamą kompetenciją turintis specialistas.…”

“…Anot Douglaso ir kolegų (2014 b), antroji HCR-20 versija tapo pasaulyje plačiausiai naudojamu ir geriausiai validuotu smurto rizikos vertinimo instrumentu. Tyrimų rezultatai rodo, kad HCR-20 pasižymi geru validumu ir vertintojų suderinamumu (Penney et al, 2014;Strub et al, 2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors HCR-20 buvo sukurtas smurto rizikai vertinti tiek bendroje nuteistųjų, tiek ir teismo psichiatrijos pacientų populiacijoje, vis dėlto šio instrumento validumas dažniau buvo tiriamas teismo psichiatrijos pacientų grupėse (Jung et al, 2013).…”

Safety and Risk Assessment in Child Welfare: A Reliability Study Using Multiple Measures

“…An unresolved issue is whether or not the reliability of a risk assessment is influenced by characteristics of the rater. Some studies on risk assessment instruments showed that a rater's experience can influence the rating (De Vogel & De Ruiter, 2006;Quesada, Calkins, & Jeglic, 2014;Penney, McMaster, & Wilkie, 2014), and the predictive validity of that rating (Webster et al, 2006;Teo, Holley, Leary, & McNiel, 2012). However, only one study showed that a rater's experience may influence the interrater reliability of risk assessment judgments (Sutherland et al, 2012).…”