Miunhauzeno Sindromas: Apibrėžtis, Diagnostika Ir Gydymas

Abstract

Įvadas. Miunhauzeno sindromas yra fiktyvus sutrikimas, kurį gydytojui itin sunku diagnozuoti ir gydyti. Šioje literatūros apžvalgoje paaiškinami tokios būklės pacientų klinikinio atpažinimo ir gydymo klausimai, pateikiama Miunhauzeno sindromo apibrėžtis. Šios būklės pacientai dažnai elgiasi dramatiškai ir sąmoningai pateikia klaidingus ir (arba) perdėtus simptomus bei informaciją. Jie prašo nuolatinio gydytojų dėmesio, nuolatos kreipiasi į gydytoją (arba į kelis, skirtingų specializacijų gydytojus), prašo nuolat kartoti diagnostinius tyrimus, procedūras, itin nori būti hospitalizuojami ir įrodinėja, kad pagerėjimas dinamikoje yra labai nedidelis arba jo nėra. Gydymo plano laikymasis paprastai nėra teisingas bei adekvatus, o šios būklės pacientai dažnai palieka ligoninę be gydytojo patarimo ar net leidimo. Gydymui parinkti svarbus daugiadalykis požiūris. Tai dažniausiai apima profesinį pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo ir gydytojo psichiatro bendradarbiavimą. Svarbu atvira, palaikanti, nesmerkianti, kantri diskusija su pacientu apie jo būklę, pateikiant aiškų gydymo planą ir tiesą apie Miunchauzeno sindromą. Naudinga ilgalaikė psichoterapija ir nuolatinis paciento stebėjimas. Tikslas − atrinkti ir išanalizuoti ekspertų pateiktą medžiagą apie Miunhauzeno sindromą, jo klinikinį pasireiškimą, diagnostiką bei gydymą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta mokslinių šaltinių paieška, apžvalga bei analizė. Publikacijų paieška atlikta anglų kalba tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed, pasitelkiant šiuos raktinius žodžius ir jų derinius: ,,Miunhauzeno sindromas“, ,,sindromas“, ,,klinikinis pasireiškimas“, ,,Miunhauzenas“, ,,diagnostika“. Rezultatai. Taikant teorinės analizės metodus, surastos 66 publikacijos, atitinkančios įtraukimo kriterijus. Kitos 200 publikacijų buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų. Išvados. Tikslios Miunhauzeno sindromo priežastys išlieka nežinomos. Dauguma pacientų, sergančių Miunhauzeno sindromu, pabrėžia trauminę vaikystės patirtį (smurtas šeimoje, tėvų nuolatiniai pykčiai ir t.t.). Miunhauzeno sindromas, remiantis iki šiol padarytomis išvadomis, blogai prognozuojamas bei diagnozuojamas, nes pacientai atsisako tinkamo gydymo, t.y. psichoterapijos. Pasirinkusiems psichoterapinį gydymą, šis sutrikimas gali būti visiškai išgydytas.