Medijų raštingumo ugdymas: globaliosios tendencijos ir lietuviškojo kelio paieškos

Duoblienė, Lilija

doi:10.3846/coactivity.2010.10

Cited by 3 publications

(4 citation statements)

References 1 publication

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Todėl, anot jos, istorinių žinių turėjimas prilygsta istoriniam raštingumui. Anot Erico D. Hirscho 16 , istorinio raštingumo segmentai -tai didelis kiekis istorinės informacijos, kurią visumoje sudaro vardai, datos ir istoriniai įvykiai, turėjimas (t. y. IŽ). Harvey'us J. Graffas 17 kritiškai vertino šį raštingumo apibrėžimą, todėl jis retai minimas akademinėje literatūroje.…”

Section: Articlesunclassified

See 1 more Smart Citation

Istorinio raštingumo ugdymo(si) iššūkiai mokiniams dirbant su istoriniais šaltiniais

Maniušis¹

2021

Istorija

View full text Add to dashboard Cite

Stobart ir kitų filosofiniais samprotavimais, apžvelgiama istorinio raštingumo sampratos raida, atskleidžiama, kaip istorijos ugdymas susijęs su mokinių istorinio raštingumo ugdymu. Straipsnyje pristatomi du atlikti tyrimai ir jų rezultatai. Vieno jų metu nustatyta, kad iki šiol yra neatitikimų tarp mokymo programos uždavinių ir jos realizavimo galimybių pamokoje. Mokiniai pageidauja elementaraus praeities pasakojimo, siekdami sutelkti dėmesį į faktus, o ne į interpretacijas, todėl jiems trūksta žinių ir gebėjimų kurti istorinį kontekstą. Antrojo tyrimo metu paaiškėjo, kad nepakankamai laiko skiriama mokinių gebėjimui savarankiškai ir kritiškai atlikti šaltinių analizę su skirtingo žanro istoriniais šaltiniais ir istorijos pasakojimo kūrimo proceso suvokimui.Esminiai žodžiai: empatinis suvokimas, istorinis raštingumas, darbas su istoriniais šaltiniais, istorijos žinios, istorinis supratimas, istorinė sąmonė, istorijos faktų interpretavimas, istorijos mokslo tyrimo metodologija, kritinis mąstymas.

show abstract

Section: Articlesunclassified

“…Boston: Houghton Mifflin Company, 1989. 16 HIRSCH, Eric Donald. Cultural Literacy: What Every American Needs to Know.…”

Section: Articlesmentioning

confidence: 99%

Istorinio raštingumo ugdymo(si) iššūkiai mokiniams dirbant su istoriniais šaltiniais

Maniušis¹

2021

Istorija

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…31 Following extensive academic research, institutional publications, increased interest of educational policy-makers and those concerned with education, both theorists and practitioners alike, it has become clear that media literacy has to be considered in relation to national contexts and national education systems acknowledging the necessity to integrate media education into teaching curricula. Among the most recent and comprehensive publications about media literacy and education in national contexts are those by Marta-Lazo and Grandío Pérez 32 , Lee and So 33 , Gutiérrez and Tyner 34 , Tiede and Graffe 35 , Duoblienė 36 and others.…”

Section: Media Literacy (Ml)mentioning

confidence: 99%

Untitled

Vaičiūnienė¹,

Mažeikienė²

2016

SMS

View full text Add to dashboard Cite

Researchers, educationalists, educational policy-makers, education technologists have been recently focusing much of their attention on what it means to be literate in a densely mediated society. Therefore, we have raised the following questions: what has the conception of literacy-just as a mere ability to encode / decode a textdeveloped into today? What aspects are considered to be most pertinent to literacy as a complex phenomenon in contemporary research? What is the rationale behind combining two concepts-information literacy and media literacy-into the complex notion of media and information literacy (MIL)? The method applied in this research is state-of-the-art review which addresses current matters in comparison with previous research. In this paper, we have drawn much on institutional definitions of media literacy and information literacy (those adopted by UNESCO and the European Commission). The conceptual frameworks of these entities have been considered along with academic research in the field of literacy. Skilfully filtering information and critically appraising its quality-in any kind of messages and in any type of media-is vital. Synthesizing overlapping types has proved to be useful because overarching composite concepts like media and information literacy well reflect the complex nature of mediated world and encompass the needed skills, knowledge and attitude towards various sources of information and information quality.

show abstract

“…V. Targamadzė, 1995, p. 15-20. 8 Žr., pavyzdžiui: L. Jovaiša, 1991; L. Duoblienė, 2009;I. Stonkuvienė, 2009. istorijos vadovėlių klausimams.…”

unclassified

Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose

Šermukšnytė¹

2017

LIS

View full text Add to dashboard Cite

Docentė, daktarė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra El. paštas: ruta.sermuksnyte@if.vu.lt Santrauka. Straipsnio siekis -istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių literatūra, nūnai galiojančiomis Lietuvos istorijos ugdymo programomis bei viešomis diskusijomis, skirtomis istorijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje problemai, straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokie istorijos mokymo tikslai ar kryptys iš viso gali būti legitimūs XX-XXI amžių sandūros visuomenėse ir kodėl? kaip istorijos mokymo(si) tikslai apibrėžiami Lietuvos istorijos ugdymo programose? kokie istorijos mokymo(si) tikslai iškyla Lietuvos švietimo politiką formuojančių ar jai neabejingų asmenų viešose diskusijose ir kokios šių tikslų preferencijos priežastys? kaip Lietuvoje apibrėžiami ar siū-lomi istorijos mokymo(si) tikslai vertintini teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų perspektyvoje? Šis bandomasis tyrimas siekia: 1) istorijos didaktikos problemas sugrąžinti į nūdienos Lietuvos istorikų tyrimų darbotvarkę; 2) konceptualizuoti vieną esminių istorijos mokymo(si) problemų; 3) prisidėti prie istorijos ugdymo programų tobulinimo. Reikšminiai žodžiai: istorijos mokymas ir mokymasis, tikslas, istorijos didaktika. Keywords: history teaching and learning, aim, history didactics. ĮvadasImpulsą svarstyti istorijos mokymo(si) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje klausimą suteikė pirmajame lituanistų ir istorikų forume istoriko Alfredo Bumblausko išsakytas prisipažinimas, kad jis ligi šiol nežinąs, koks yra istorijos mokymo tikslas. Jam duodami patarimai esą remiasi asmeninėmis nuomonėmis, o ne svariais (teoriniais bei empiriniais) tyrimais 1 . 1 Žr. forumą: Lietuvos pasakojimo mokykloje tikslai, uždaviniai, paskirtis, pobūdis, 2014. Plačiau apie Tad istoriko iškelta problema tampa šiame straipsnyje keliamų klausimų išeities taš-ku: ar iš tiesų istorijos mokymo(si) tikslams skirtų tyrimų esama ir jei taip, ar jie gali būti pritaikomi istorijos mokymo(si) tikslo paieškose Lietuvoje? Tokio tyrimo aktualumą rodo ir nuo nepriklausomybės pradžios istorijos mokytojų atkreipiamas dėmesys į aiškių sąsajų tarp programose deklaruojamų tikslų ir jų turinio stoką. Antai 1994 m. tuometinis istorijos mokypirmąjį lituanistų ir istorikų forumą žr. R. Šermukšnytė, 2015.

show abstract

Medijų raštingumo ugdymas: globaliosios tendencijos ir lietuviškojo kelio paieškos

Cited by 3 publications

References 1 publication

Istorinio raštingumo ugdymo(si) iššūkiai mokiniams dirbant su istoriniais šaltiniais

Istorinio raštingumo ugdymo(si) iššūkiai mokiniams dirbant su istoriniais šaltiniais

Untitled

Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose

Contact Info

Product

Resources

About