2019
DOI: 10.7220/2029-5820.24.2.3
|View full text |Cite
|
Sign up to set email alerts
|

Mažiau galimybių turinčio jaunimo rizikingas elgesys neformalioje (laisvalaikio) aplinkoje ir jo prevencinės priemonės

Help me understand this report

Search citation statements

Order By: Relevance

Paper Sections

Select...

Citation Types

0
0
0

Year Published

2023
2023
2023
2023

Publication Types

Select...
1

Relationship

0
1

Authors

Journals

citations
Cited by 1 publication
(1 citation statement)
references
References 13 publications
0
0
0
Order By: Relevance
“…Nors kultūrinio kapitalo tyrimų pradininkas Pierre Bourdieu (1984) analizavo kultūrinio kapitalo pasiskirstymą skirtingose visuomenės grupėse pagal socialinę klasę, ir teigė, kad žemesnes pajamas turintys asmenys turi mažiau kultūrinio kapitalo, pasak jo, pajamos neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis stratifikacijos kriterijus, kadangi tai neleistų suvokti ir analizuoti patirties, kylančios iš socialinių priespaudos struktūrų. Siekiant visapusiškai apžvelgti visuomenę struktūruojančius aspektus, moksliniame diskurse naudojamos ir socialinio pažeidžiamumo (Castel, 2005), socialinės rizikos (Liutkevi, 2015), socialinės atskirties grupių (Levitas ir kiti, 2007), mažiau galimybių turinčio jaunimo (Lisauskienė, Rimkevičienė, 2019) sampratos, kurios leidžia atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius ir kultūrinius aspektus, kurie struktūruoja visuomenę. Pažeidžiamumą galima apibrėžti kaip gyvenimo situaciją, kurioje individų autonomija ir apsisprendimo teisė gali būti laikinai apribota dėl nestabilios socialinės įtraukties ir išteklių paskirstymo visuomenėje (Ranci 2002).…”
unclassified
“…Nors kultūrinio kapitalo tyrimų pradininkas Pierre Bourdieu (1984) analizavo kultūrinio kapitalo pasiskirstymą skirtingose visuomenės grupėse pagal socialinę klasę, ir teigė, kad žemesnes pajamas turintys asmenys turi mažiau kultūrinio kapitalo, pasak jo, pajamos neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis stratifikacijos kriterijus, kadangi tai neleistų suvokti ir analizuoti patirties, kylančios iš socialinių priespaudos struktūrų. Siekiant visapusiškai apžvelgti visuomenę struktūruojančius aspektus, moksliniame diskurse naudojamos ir socialinio pažeidžiamumo (Castel, 2005), socialinės rizikos (Liutkevi, 2015), socialinės atskirties grupių (Levitas ir kiti, 2007), mažiau galimybių turinčio jaunimo (Lisauskienė, Rimkevičienė, 2019) sampratos, kurios leidžia atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius ir kultūrinius aspektus, kurie struktūruoja visuomenę. Pažeidžiamumą galima apibrėžti kaip gyvenimo situaciją, kurioje individų autonomija ir apsisprendimo teisė gali būti laikinai apribota dėl nestabilios socialinės įtraukties ir išteklių paskirstymo visuomenėje (Ranci 2002).…”
unclassified