Manicheizmai ir Czesławas Miłoszas: moralinės vaizduotės tyrimas

Abstract

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio tikslas – apmąstyti Czesławo Miłoszo Ulro žemę manicheizmo istorijos kontekste remiantis moralinės vaizduotės teorija ir moralinės pusiausvyros koncepcija. Straipsnyje analizuojami viduramžių, Renesanso, romantizmo ir XX amžiaus manicheizmai, diskutuojama su Vytauto Kavolio ir Leonido Donskio samprotavimais šiomis temomis. Straipsnio naujumas: atsižvelgiant į Williamo Blake’o ir Cz. Miłoszo samprotavimus, kalbama apie moralinės pusiausvyros koncepciją ir daromos prielaidos dėl personalizuoto ir depersonalizuoto triksterio vaidmens skatinant moralinių pusiausvyrų kaitą. Straipsnyje siekiama apibrėžti moralinių galių funkcionalumą ir disfunkcionalumą moralinės vaizduotės teorijos ribose.

Moralinė vaizduotė ir politinių sprendimų priėmimas: empirinio tyrimo galimybės

“…Nors galima kelti klausimą, ar apskritai esama pagrindo kalbėti apie moralinės vaizduotės teoriją, vis dėlto, kaip teigia Gintautas Mažeikis, būtent tokia teorija remiasi humanitariniais ir socialiniais viešosios vaizduotės tyrinėjimais ir konceptualiai oponuoja deontologinei 1 etikai, kuri remiasi gėrio idėjos visuotinumu ir būtinumu, bei taipogi dialektinei etikai, kuri moralę kildina iš galios santykių, kaip antai ideologinių, politinių ar gamybinių (Mažeikis, 2016). Moralinės vaizduotės konceptualaus modelio tobulinimas ir taikymo prielaidos leidžia atskirti moralinį sprendimą nuo sisteminės ar tradicinės etikos.…”