Kūrybos ekonomikos penkiakampis

Abstract

Straipsnyje pristatomos penkios kûrybos ekonomikos koncepcijos. Remiamasi penki^ kürybos ekonomikos autorii} plétojamomis teorijomis, naujojo reiákinio egzistavimo aiSkinimais. Johno Howkinso aiSkinimas grindiiamas teorija, kad kürybos ekonomik^ sudaro penkiolika (paties autoriaus suklasifikuotí}) kürybinii} industriji}. Kalbama apie santykj tarp kûrybingumo ir ekonomikos: ir nors 5ie abu reiákiniai néra nauji, taciau nauja yra ji} tarpusavio santykio prigimtis ir mastas. Platus kûrybingumo aiäkinimas lémé Richardo Floridos teorijos apie visuomenéje besiformuojaníi^ kûrybinç klasf atsiradim^, t. y. apie grupç profesionali}, mokslo ir meno darbuotoji}, kurii} buvimas kuria ekonominj, socialinj ir kultürinj dinamizm^, ypaé miesto srityse. Richardas Cavesas kürybines industrijas charakterizuoja pagal septynias ekonomines savybes ir teigia, kad jos paéios savaime néra unikalios, taciau ji} sektoriai, kurii} varomoji jéga kürybingumas, sukuria naujus poiiürius j verslo procesus, nauj^ produkti} pasiül^ ir paklaus^, apima tiek ekonominius, tiek socialinius §alii} ükio plétros rodiklius. Charlesas Landry isplétojo kürybinio miesto koncepcij^. Autorius jrodinéjo, kad miestai turi vienintelj svarbiausi^ iäteklii} -savo ímones. Kürybingumas pakeicia viet^, natüralius iáteklius ir prieigq prie rinkos, tapdamas pagrindiniu miesto augimo dinamiäkumo varikliu. Siuo terminu apibréziamas miestas, kuriame jvairi kultûriné veikia yra neatskiriama miesto ekonominio ir socialinio funkcionavimo dalis. Johno Hartley teorija grindziama kürybinii} identiteti} koncepcija. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys sparti} küryhinii} industriji} augim^ pasauliniu mastu, susijç tiek su technologijomis, tiek su ekonomika. Skaitmeninés revoliucijos ir ekonomines aplinkos, kurioje ái revoliucija jvyko, sukelti technologiniai komunikacijij pokyciai, susiliejo sukurdami s^lygas kûrybos ekonomikos plétrai.ReikSminiai iodiiai: kürybos ekonomika, kûrybinés industrijos, kürybiné klasé, kürybinis miestas, kürybinis identitetas.

Creative Economy and Technologies: Social, Legal and Communicative Issues / Kūrybos Ekonomika Ir Technologijos: Socialiniai, Teisiniai Ir Komunikaciniai Aspektai

“…Besides this, Hartley pays attention to creative identities. R. Levickaitė and R. Reimeris (2011) conceptualize creative economy using the mentioned models putting them between creative industries, creative class, economical characteristics, creative identities and creative cities. Other authors (Crisafulli 2011;Kačerauskas 2011;Lavrinec 2011;Levickaitė 2011;Černevičiūtė 2011) analysis the cases of cultural industries in different perspectives of creative economy.…”

Creative Cities and Knowledge Management Approach to Culture-Based Urban Regeneration in Slovakia: A Model

“…The creative economy is based on creative industries recognizing creative labour as a vital force for the future development. Levickaite and Reimeris [4] summarized major concepts of this new phenomenon: (1) Creative industries -based on John Howkins' creative economy [5] encompassing 15 sectors such as advertising, architecture, art, crafts, design, designer fashion, film/ video, music, performing arts, publishing, scientific research and technology, software, toys/games, TV/radio and computer games; (2) Creative class -defined by Florida [3] as people working in the creative industries; billion people) live in urban areas and this percentage is expected to grow up to 73 % (5 billion) by 2030 [21].…”