Kalendorinių švenčių diskursas tarpukario Lietuvos periodikoje

Abstract

Kalendorinių švenčių diskursas tarpukario Lietuvos periodikojeStraipsnyje nagrinėjamas kalendorinių švenčių diskursas 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos periodiniuose leidiniuose lietuvių kalba. Siekiama išsiaiškinti šio diskurso specifiką, ją lėmusias priežastis ir diskurso poveikį realioms švenčių tradicijoms. Atskirai aptariamos to meto periodikoje dažniausiai minėtos kalendorinės šventės: Kalėdos, Naujieji metai ir Velykos, išskiriamos atskiros šių kalendorinių švenčių diskurso siužetinės linijos. Atkreipiamas dėmesys į miesto ir kaimo švenčių vaizdavimo ypatumus, skirtingų leidinių atitinkamo diskurso pobūdį ir jo kaitą keičiantis realaus gyvenimo aplinkybėms. Tyrimo metodai: kokybinė turinio analizė, sisteminimas, interpretavimas. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VAT-30/2012).The article analyses the discourse of calendar holidays in Lithuanian periodicals of . The aim of the study is to find out the specifics of this discourse, its causes and effects on actual holiday traditions. The most popular calendar holidays in periodicals of the time (Christmas, New Year and Easter) are discussed separately, their main storyboards are distinguished. Attention is drawn to the specific presentation of urban and rural holidays, particular depiction of festivals in different periodicals, as well as its change depending on real-life situations. Research methods are qualitative analysis of the content, systematization, interpretation. ĮvadasKalendorinės šventės yra svarbi visos kultūros dalis, susijusi su tautiniu tapatumu. Šven-timo ypatumai, švenčių simboliai, jų prasmė jungia tautos atstovus į bendrą visumą. Kalendorinės šventės, jų šventimo pobūdis, prasminiai akcentai, simboliai ir kiti su jomis susiję dalykai, kaip ir visi kultūros objektai bei reiškiniai, laikui bėgant kito ir kinta. Kitimą lemia įvairios priežastys, tarp jų ir specifinių socialinių institucijų įtaka. Labai svarbus yra žiniasklaidos vaidmuo. Žiniasklaidoje pateikiama informacija, be abejo, atspindi visuomenėje egzistuojančius dalykus, tačiau šios informacijos pateikimo pobūdis, dažnu-mas ir kiti ypatumai lemia tai, jog žiniasklaida ne tik informuoja apie tai, kas visuomenėje yra, bet ir formuoja požiūrį į tai, kas turi ar neturi ir kaip turi ar neturi būti daroma.Nepaisant to, kad lietuvių kalendorinės šventės, atskiri švenčių papročiai, elementai labai daug ir įvairiapusiškai mokslininkų nagrinėti, žiniasklaidos įtaka bendram lietuvių kalendorinių švenčių ypatumų formavimuisi iki šiol nėra atskirai analizuota 1 . Dalia SENVAITYTĖVytauto didžiojo universitetas dalia SeNVAiTYTĖ

Vilniaus krašto lietuvių jaunimo laisvalaikio atvejis (1920–1939): spaudos publikacijų ir etnografinių lauko tyrimų dermė

“…Tokio pobūdžio klausimai etnologų dar nebuvo keliami. Kalendorinių švenčių populiarumą, remdamasi tarpukario ir sovietmečio publikacijomis, analizavo Dalia Senvaitytė (Senvaitytė 2013a;2013b;Senvaitytė 2014), tam tikrą bandymą, remdamasis įvairių periodinių leidinių duomenimis apie jaunimo laisvalaikio inovacijas, keliais sakiniais atskleidęs ir Šv. Kazimiero draugijos reikšmę Vilniaus krašto laisvalaikiui, atliko ir autorius (Šaknys 1994: 140-151).…”

Profesinio tapatumo stiprinimo praktika: vilniečių profesinė diena

“…Kaip pažymėjo Dalia Senvaitytė, nagrinėjusi kalendorinių švenčių diskurso kaitą Lietuvos spaudoje atskirais istoriniais periodais, išskirtinio dėmesio sulaukė pagrindinės valstybinės šventės bei sovietų armijos atskirų padalinių dienos [17,112]. Pastarosioms po Stalino mirties dėmesio buvo skiriama mažiau [17,118], o L. Brežnevo epochoje daugiau dėmesio sulaukė spaudos, geležinkelininko, statybininko dienos [18,125]. Praplečiant šias įžvalgas buvo apžvelgta bibliografinė rodyklė "Liaudies tradicijos" [12] (5) ir pastebėta, jog iš profesinių dienų (6) daugiausia dėmesio skirta "Spaudos dienai.…”