Introduction: The Lebenswelt origins of the sciences

Alfred Schutz and ethnomethodology: Origins and departures

“…He does not deny the early influence of Schutz on Garfinkel, but argues that, as ethnomethodology developed in the 1960s, a radical rupture occurred between the two. Indeed, he suggests that in some ways ethnomethodology has more in common with the work of Husserl than with that of Schutz (see also Garfinkel and Liberman, 2007; Ruggerone, 2013). At the same time, the difficulties involved in clarifying this relationship are signalled by his reporting Garfinkel’s injunction to his students to mis read Husserl and other phenomenologists for their own purposes (Lynch, 2012).…”

Garfinkel, Harold (1917–2011)

“…At the time of his passing, Garfinkel was working on an unfinished book tentatively entitled, Lebenswelt Origins of the Sciences (Garfinkel, 2006). He also left behind an extensive body of unpublished materials including papers, transcribed lectures, and taperecorded lectures and conversations with students and colleagues.…”

Haroldas Garfinkelis ir socialinio veiksmo postfenomenologija (I)

“…Dar daugiau: vėlyvuoju laikotarpiu Garfinkelis (tiksliau, reikėtų kalbėti ir apie etnometodologų bendrijos narius) atidžiau peržiūri etnometodologijos ir Edmundo Husserlio fenomenologijos santykį, šitaip rodydamas norą brėžti skiriamąją ribą tarp etnometodologijos ir fenomenologijos: "Etnometodologijos pradai -Husserlio programoje; tačiau etnometodologija išplėtojo savo alternatyvią programą, kurios paskirtis -tyrinėti mokslų Lebenswelt kilmę, programą, kuri yra viena pagrindinių etnometodologijos tyrimo sričių" (Garfinkel and Liberman 2007;3). Vienas ryškesnių šios alternatyvios programos pavyzdžių -Michaelo Lyncho Euklido geometrijos Lebenswelt kilmės tyrimai (Lynch 1993), parašyti kaip Husserlio fenomenologinio požiūrio korektyva.…”

“…Kartu jis priduria: "Nors Husserlis suteikė kryptį mūsų etnometodologiniams tyrimams, tačiau Husserlis -tiek Göttingeno paskaitose, tiek Krizėje -vartodamas formalius apibendrinimus, užgožė konkrečiai įgyvendinamus įvairių mokslų darbus kaip koherentišką, darbo-vietose specifiškai, pavyzdys po pavyzdžio, organizuotą daiktųjų-individualume-detalizavimą. Apgailestautina, kaip neabejotinas faktas, kad abu Husserlio traktatai prarado fenomeną, kurį buvo tikimasi nuodugniai aprašyti" (Garfinkel and Liberman 2007;4).…”

“…Garfinkeliui juo toliau, tuo labiau rūpi filosofiniai sociologinio tyrimo pagrindai ir skirtumų tarp Husserlio ir etnometodologijos tyrimo programų apibrėžimas (žr. : Garfinkel and Liberman 2007;3-7;Garfinkel 2007;9-56). Rūpi ne socialinių ir filosofinių mokslų istorija, o nuosekliai įgyvendinama etnometodologijos mokslo galimybė ir tikrovė.…”