Factors related to the length of solution-focused brief therapy working with adolescents

Abstract

ĮvadasPastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai daug dėmesio skiria paauglių psichologinei pagalbai (1-3). Daugeliui paauglių dėl šio amžiaus tarpsnio asmenybės raidos ypatybių būdinga menka motyvacija ieš-koti ir priimti specialistų pagalbą, jautrumas kritikai, sunkumai bandant užmegzti artimesnį bendravimą su suaugusiais. Jie linkę anksčiau nutraukti psichologines konsultacijas -taip elgiasi beveik 60 proc. paauglių (4). Todėl tenka ieškoti naujų darbo metodų, kuriais būtų galima pasiekti teigiamų rezultatų per kuo trumpesnį laiką. Pastarųjų dešimtmečių psichologinių tyrimų duomenys rodo, kad efektyviausi yra trumpalaikiai konsultavimo metodai, kurie padeda keisti paauglių elgseną ir kartu atsižvelgti į jų nuomonę (2, 4, 5).Vienas tokių metodų, kuris dabar pasaulyje vis plačiau naudojamas, yra sprendimų siekianti trumpalaikė terapija (angl. solution-focused brief therapy). Jos esmė -atvirai pabrėžiamas teigiamas psichologo požiūris į pacientą ir visą terapijos procesą, skatinamas nuolatinis glaudus bendradarbiavimas ir ryšys tarp paciento ir konsultanto (šis atlieka pagalbininko, bet ne eksperto vaidmenį), vengiama bet kokio konfrontavimo, o priimant sprendimus, remiamasi paciento vidine potencija ir galimybėmis bei orientuojamasi į jo sėkmingą patirtį ir ateities tikslus. Priešingai nei kiti psichologinio konsultavimo būdai, naudojant sprendimų siekiančios trumpalaikės terapijos metodą, šio tikslo siekiama ne problemas analizuojant, bet ieškant sprendimų ir išeičių, t. y. užuot svarsčius problemą ir jos priežastis, dėmesys sutelkiamas į kitus dalykus: aiškinamasi, kokių permainų savo gyvenime norėtų pacientas, bandoma jam padėti rasti tokią elgsenos strategiją bei vidinę potenciją, kurios suteiktų galimybę sėkmingai spręsti įsisenėjusias problemas bei įgyvendinti trokštamus pokyčius (6-9).Sprendimų siekiančios terapijos grindimas teigiamu požiūriu į terapijos procesą kryptingu ir tikslingu pokalbiu, siekiant kuo greičiau rasti tinkamus sprendimus, paciento nuomonės pabrėžimu, aiškinantis problemą ir formuluojant terapijos tikslus, konfrontavimo vengimu, nenoru gilintis į problemos priežas-tis, orientacija į ateities be problemų perspektyvą pirmiausia skatina atsižvelgti į paauglystės amžiaus ypatybes, galinčias neigiamai paveikti konsultavimo procesą (10, 11). Be to, konsultacijos trukmės ir metodo orientacija į neilgą terapijos procesą (neretai paties paciento prašoma nustatyti konsultacijos trukmę ir kriterijus) mažina konsultacijų nebaigusių arba atsisakiusių paauglių procentą (11).Straipsniuose, kuriuose aprašomi sprendimų siekiančios terapijos tyrimai, nurodomas konsultacijų skaičiaus vidurkis svyruoja nuo 2,9 iki 5,47 (12). S. De Shazer (1991) teigia, kad tarp pacientų, kurie lankėsi keturiose ar daugiau konsultacijų, didesnis procentas pasiekusių terapijos tikslų (13). D. Kiser ir

A comparison between the effectiveness of solution‐focused brief therapy and the quadripartite model of social competence and a fusion model of these two methods on increasing social adjustment of female students residing in Tehran dormitories

“…The results of this study are in accordance with the results of Gostautas, Pakrosnis, Cepukiene, Pilkauskiene, and Fleming (2007). They used the solution-focused method for social adjustment of adolescent orphans and reached positive results.…”

The Efficiency of Solution-Focused Brief Therapy on Adjustment Problems of Female Students in Amol, Iran

“…Solutions emerge in perceptions and interactions between people and problems are not to be solved solely by the therapist but rather by cooperation with the client(s) (20). Some studies indicate that subjects undergoing this treatment need two to three SFBT sessions to solve their problems (21).…”