Extracerebral non-haemorrhagic expansive complications of intracranial surgery

Arnason, O.; Jakobsson, K. E.; Lindgren, S.

doi:10.1007/bf01401424

Cited by 12 publications

(3 citation statements)

References 13 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…The occurrence o f a tension pneumatocephahts following surgery in a sitting position has often been reported 4,7,13,14,16,17,21. Predisposing factors, apart from the negative pressure in the sitting position and the loss of liquor during the operation, seemed to be brain atrophy and pre-operative shunts.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 93%

Supratentorial space occupying lesions following infratentorial surgery early diagnosis and treatment

Härders¹,

Gilsbach²,

Weigel³

1985

Acta neurochir

View full text Add to dashboard Cite

Supratentorial complications of infratentorial surgery are rare. In the last 3 years we have operated on 187 patients with infratentorial lesions and have observed an incidence of 3.7% of supratentorial haemorrhages. Postoperative intracranial air, as shown by early postoperative CT control, was encountered mainly in a subdural frontal location and within the interhemispheric fissure. We performed no surgical decompression of the air accumulation because of the lack of clinical symptoms. Predisposing factors for the development of supratentorial complications remote from the surgical area are hypertonia, female sex, brain atrophy and preoperative shunting procedures. Measures to avoid these complications are discussed.

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 93%

Supratentorial space occupying lesions following infratentorial surgery early diagnosis and treatment

Härders¹,

Gilsbach²,

Weigel³

1985

Acta neurochir

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…J. K. Lang ir kiti nurodo jatrogeninae higromø susiformavimo prieþastá dël smegenø perfuzinio slëgio padidëjimo esant maþam koloidø osmosiniam slëgiui [4]. Subdurinë higroma gali atsirasti dël uþdegiminio proceso [16], po galvos smegenø operacijø [11,18], taèiau daþniausia higromø prieþastis yra trauma [17].…”

Section: Resultsunclassified

Galvos smegenų trauminių subdurinių higromų diagnostika ir gydymo taktikos pasirinkimas

Kalasauskas¹,

Šidiškis²,

Vilcinis³

2003

View full text Add to dashboard Cite

Laimutis Kalasauskas, Juozas Šidiškis, Rimantas VilcinisKauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinika,Eivenių g. 2, Kaunas LT-3007El paštas: aurija@takas.lt Įvadas / tikslas Trauminės subdurinės higromos vis dažniau pasitaiko neurochirurgijos praktikoje. Jų skaičius per pastaruosius penkerius metus kasmet didėja, nes didėja ir traumų skaičius. Chirurgų pasirenkama gydymo taktika, nustačius subdurinę higromą, dažnai skiriasi. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės ne visada leidžia iš karto pasirinkti tinkamą gydymo metodą. Dėl lėtai ryškėjančios smegenų kompresijos kompiuterinės tomografijos (KT) ir transkranijinės doplerografijos (TKD) tyrimai kartojami po kelis kartus, kadangi negaunama pakankamai informacijos gydymo metodui pasirinkti. Pagrindinis šio darbo tikslas – nustatyti taikytų tyrimo metodų diagnostinę reikšmę ir chirurginio gydymo indikacijas, sukurti trauminių subdurinių higromų diagnostikos ir gydymo algoritmą. Metodai Straipsnyje pateikiami 98 ligonių, gydytų Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje nuo trauminių subdurinių higromų 1997–2001 metais, tyrimo ir gydymo retrospektyvinės analizės duomenys. Daugiausia dėmesio kreipėme į diagnostikos metodų įtaką pasirenkant konservatyvų ar chirurginį gydymo metodą. Rezultatai KMUK 1997–2001 metais trauminės subdurinės higromos buvo nustatytos 98 ligoniams, kurių dauguma (88,8%) buvo vyrai. Ligonių amžiaus vidurkis – 54,4±17,8 metų. Dažniausia traumos priežastis buvo kritimas (30,6%) arba eismo trauma (25,5%). Pagal KT duomenis 68 (69,4%) ligonių higromos storis buvo 6–11 mm. Aštuonių (8,16%) ligonių higromos tūris dinamiškai padidėjo. Kiek dažniau iš KT duomenų nustatytos abipusės higromos – 53 (54,1%) ligoniams. Vyravo bendrieji smegenų pažeidimo simptomai, tačiau 39 (42,9%) ligoniams buvo židininių simptomų. 45 (45,9%) ligoniai buvo ištirti TKD, bet tik 18 (40%) iš jų nustatytas padidėjęs Goslingo pulsacijos indeksas (p > 0,05). Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus ligonių higromos storis buvo didesnis (p < 0,01). Vyresnių kaip 60 metų ligonių jos buvo vidutiniškai 2,07 mm storesnės. Vidutinis laikas nuo traumos iki higromos nustatymo buvo 12,5 paros. Operuotas 91 (92,8%) ligonis, konservatyviai gydyti 7 (7,2%) ligoniai. Dauguma ligonių, t. y. 51 (52%), buvo operuoti pirmą savaitę po traumos, o 27 (27,5%) – 1–3 parą po traumos. Išvados Tik klinikinių simptomų ir kompleksinių tyrimų visuma bei ligos dinamika gali nulemti chirurginio gydymo metodo pasirinkimą. Gauti rezultatai rodo, kad ligonių amžius turi įtakos higromos storiui, tačiau statistiškai patikimo smegenų atrofijos ryšio su gydymo taktika ar gydymo rezultatais nenustatėme. Gydymo baigtį lėmė pirminio galvos smegenų pažeidimo laipsnis. Prasminiai žodžiai: trauminė subdurinė higroma, diagnostika, chirurginis gydymas. Posttraumatic subdural hygroma diagnosis and treatment tactic Laimutis Kalasauskas, Juozas Šidiškis, Rimantas Vilcinis Background / objective This study highlights the growing rate of patients, diagnostic problems and treatment tactics in cases of traumatic subdural hygroma. Patients and method A total of 98 patients were treated with traumatic subdural hygroma (SDH) at the Kaunas Medical University Neurosurgical Clinic (Lithuania) during the last five years. 91 patients were operated on after a complex of diagnostic examination, including Computed Tomography (CT), Transcranial Doplerography (TCD), neuroophtalmological and otoneurological examination, also the lumbar puncture. Results The lesion was detected on the initial CT scans in each of 98 cases of SDH (male 88.8% and female 11.2%). The mean age of patients was 54.4 years. Most injuries were attributed to traffic injuries (25.5%) and to falling down traumas (30.6%). We detected focal lesions in 39 (42.9%) cases. SDH 6–11 mm thick was found in 68 (69.4%) cases on CT scans, but increased in size only in 8 (8.16%) cases on repeated CT scans. 45 (45.9%) patients with traumatic SDH were examined by TCD, but only in 18 (40%) cases the increase of the Gosling pulsatility index was observed (p > 0,05). The mean interval from injury to diagnosis was 12.5 days. Only 7 (7.2%) patients were managed conservatively and 91 (92.8%) were operated on. 27 (27.5%) patients were operated on 1–3 days after injury and 51 (52%) during the first week. Conclusions We had found that SDH was on average by 2.07 mm wider in patients older than 60 years. The main indications for surgery were the complex of clinical signs, thickness of subdural hygroma in Computed Tomography (CT) and the dynamics of intracranial hipertension signs. The size of SDH was not the main indication for surgery. The outcomes depended on the severity of primary brain injury, but not on the SDH itself. Keywords: subdural hygroma, diagnosis, surgical treatment

show abstract

“…Arnason et al 1 reported 21 extracerebral nonhaemorrhagic expansive complications after intracranial surgery and the ventricular system had been opened in 10 of 21 cases. A CSF pulsatile force, which acts to maintain the original shape 14, possibly caused leaks through the CSF pathway which had been patent for more than 1 year in Case 5 described above.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 98%

Subdural fluid collections following transcortical approach to intra- or paraventricular tumours

et al. 1989

View full text Add to dashboard Cite

Subdural fluid collections appeared in 15 cases (39%) after removal of 38 intra- and paraventricular tumours in the third or lateral ventricle through 18 frontal and 20 parietal transcortical approaches. Transient fluid collections which disappeared within 2 weeks occurred in 6 cases (16%) and persistent ones in 9 cases (24%). Four of the 9 cases (11%) of collections required surgical treatment because of positive clinical signs and symptoms. Two cases had expansive fluid collections and the other two contained subdural haematomas at surgery. The risk factors likely to contribute to a persistent collection were preoperative ventriculomegaly (frontal horn index greater than 0.38) and a frontal transcortical approach. A symptomatic collection should be considered as a potential complication of the transcortical approach to intraventricular tumours and some methods should be devised to prevent it when intra- or paraventricular tumours with ventriculomegaly are removed.

show abstract

Extracerebral non-haemorrhagic expansive complications of intracranial surgery

Cited by 12 publications

References 13 publications

Supratentorial space occupying lesions following infratentorial surgery early diagnosis and treatment

Supratentorial space occupying lesions following infratentorial surgery early diagnosis and treatment

Galvos smegenų trauminių subdurinių higromų diagnostika ir gydymo taktikos pasirinkimas

Subdural fluid collections following transcortical approach to intra- or paraventricular tumours

Contact Info

Product

Resources

About