ANOTACIJAŠis teorinio pobūdžio straipsnis yra skirtas sociokognityvinio konflikto kaip ugdančiojo veiksnio suaugusiųjų mokymosi, švietimo situacijoje analizei. Ilgą laiką sociokognityvinis konfliktas buvo laikomas neigiamu mokymosi ar studijų veiksniu. Iš esmės tik pastaraisiais dešimtmečiais pradėta į tai žiūrėti pozityviai, teigiant, kad kilęs sociokognityvinis konfliktas yra teigiamas reiškinys, jei dėstytojas ar andragogas geba teikti tinkamą pagalbą jo atveju, moka, žino, kaip jį suvaldyti, kad pastarasis taptų mokymosi paskata, naujų žinių, socialinių reprezentacijų epistemologiniu šalti-niu. Sociokognityvinio konflikto analizė galėtų padėti išsamiau atsakyti į probleminį klausimą: kaip suprasti ir paaiškinti sociokognityvinio konflikto raišką, jo ugdančiąją svarbą suaugusiųjų mokymosi, švietimo situacijoje. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: sociokognityvinis konfliktas, kognityvinis konfliktas, suaugusiųjų mokymasis, sąveika.
ĮvadasDaugybėje kasdienių gyvenimiškų situacijų žmogus tampa sociokognityvinio konflikto dalyviu, kai jo turimos koncepcijos, žinios, socialinės reprezentacijos, nuostatos, įsitikinimai ir kt. susiduria su perturbuojančia, prieštaraujančia nauja informacija.Sociokognityvinis konfliktas socialinės psichologijos atstovų pradėtas analizuoti XX a. 8-ajame dešimtmetyje, o vėliau tapo tarpdisciplininės analizės objektu (Johnson, Johnson, 2009). Tarpdisciplininė sociokognityvinio konflikto analizė atskleidė ne tik koncepto sampratą, bet ir pabrėžė jo teigiamą įtaką socialinei sąveikai ir ypač suaugusiųjų mokymosi procesui (Sacco et al., 2008).