Cognitive Evaluation and Functional Outcome After Stroke

Özdemir, Ferda; Birtane, Murat; Tabatabaei, Razi; Ekuklu, Galip; Kokıno, Siranuş

doi:10.1097/00002060-200106000-00003

Cited by 77 publications

(53 citation statements)

References 15 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…The results show that MBI scores changed significantly with the MMSE total score (p=0.000). The results of the post hoc test show there were significant differences between the severe cognitive impairment group (MMSE score: ≤9) and the moderate cognitive impairment group (MMSE score: [10][11][12][13][14][15][16][17][18][19][20], between the severe cognitive impairment group (MMSE score: ≤9) and the mild cognitive impairment group (MMSE score: [21][22][23][24], between the severe cognitive impairment group (MMSE score: ≤9) and the cognitively intact group (MMSE score: ≥25), between the moderate cognitive impairment group (MMSE score: 10-20) and the mild cognitive impairment group (MMSE score: [21][22][23][24], and between the moderate cognitive impairment group (MMSE score: 10-20) and the cognitively intact group (MMSE score: ≥25) (p<0.05). To summarize, it is important to evaluate the cognitive function after stroke, because cognitive impairment heavily influences ADL performance.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 98%

“…The ultimate goal of stroke rehabilitation is for patients to gain independence in performing ADL after returning to their communities and homes 15) . Thus, various studies concerning the ADL performance of stroke patients have been conducted.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

“…Although many studies have reported that cognitive function affects ADL performance 11,15,17,20) , very little is known about the areas of cognitive function that directly affect ADL performance. Therefore, the present study examined cognitive areas affecting ADL performance using the LOTCA-G.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

See 2 more Smart Citations

Cognitive Factors Associated with Activities of Daily Living in Post-stroke Patients

Cho

Lee

2012

J Phys Ther Sci

View full text Add to dashboard Cite

Abstract.[Purpose] The purpose of this study was to investigate the effect of cognitive function on Activities of Daily Living (ADL) of post-stroke patients.[Subjects] This study examined 60 stroke patients admitted to a rehabilitation department in Korea between January 2010 and October 2011. All patients were evaluated using the Modified Barthel Index (MBI), Mini-Mental State Examination (MMSE), and the Loewenstein Occupational Therapy Cognitive Assessment for Geriatric Population (LOTCA-G) upon admission. One-way ANOVA, correlation, and multiple regression analyses were used to analyze the data.[Results] There were significant differences between groups categorized by MMSE scores in MBI. Significant correlations were observed between MBI and area subscores of LOTCA-G, with the exception of memory. Regression analysis showed that perception was the primary explanatory variable of ADL performance.[Conclusion] Perception had the strongest correlation with and the highest explanatory power of ADL performance. Therefore, the LOTCA-G area of perception may be a useful indicator of the level of ADL performance of stroke patients.

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 98%

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Cognitive Factors Associated with Activities of Daily Living in Post-stroke Patients

Cho

Lee

2012

J Phys Ther Sci

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…F. Özde-mir, atlikęs tyrimą, teigia, kad pažintinių funkcijų sutrikimai neturėjo stipresnės koreliacijos su kuriuo nors funkcinės būklės pagerėjimu (48). R. Gillen ir bendraautoriai tyrė pažintinių funkcijų sutrikimų ir depresijos įtaką pacientų, persirgusių insultu, reabilitacijos efektyvumui.…”

Section: įVadasunclassified

Factors influencing outcomes in patients with stroke

Milinavičienė¹,

Rastenytė²,

Kriščiūnas³

2007

Medicina

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: galvos smegenų insultas, reabilitacija, veiksniai. Santrauka. Galvos smegenų insulto pasekmės daugumai ĮvadasGalvos smegenų insultas pripažintas viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikės negalios priežasčių visame pasaulyje (1). Nustatyta, kad kas trečias pacientas po insulto miršta per pirmuosius metus, kas trečio paciento funkcinė būklė normalizuojasi, kas trečio paciento funkcinė būklė išlieka vidutinio sunkumo ir sunki (2).Moksliniais tyrimais įrodyta, kad stacionarinė reabilitacija gali pagerinti persirgusiųjų insultu funkcines baigtis ir gyvenimo kokybę (3). Beje, pacientų, kuriems nustatyta ta pati galvos smegenų insulto diagnozė, funkcinis atsigavimas gali būti labai skirtingas. Todėl ligos pradžioje tikslinga įvertinti, kurie pacientai pasiektų didžiausią funkcinį pagerėjimą, o kuriems būtų galima taikyti intensyvią ir efektyvią reabilitacijos programą (4, 5).Pastaraisiais metais atliekami moksliniai tyrimai, kurių tikslas -įvertinti pacientų galimybę pasiekti tam tikrą funkcinės būklės lygį, pavyzdžiui, savarankiškumą tam tikru laiko momentu (6) ir nustatyti veiksnius, kuriais remiantis galima būtų prognozuoti pacientų, persirgusių insultu, funkcinės būklės atsigavimą bei atrinkti pacientus, kurių ligos baigtis gera ir kurių bloga (7).Kuo anksčiau ir tiksliau bus prognozuota insulto baigtis ir įvertinti veiksniai, turintys įtakos ligos baigčiai, tuo reabilitacijos specialistams bus lengviau parengti reabilitacijos programą ir suteikti informaciją pacientui ir jo šeimos nariams apie funkcinės būklės atsigavimo galimybes, planuojant ligonio išrašymą iš ligoninės ir numatant namų aplinkos pritaikymo ir bendruomenės pagalbos poreikį pacientui grįžus į namus (5,7,8).Straipsnio tikslas -apžvelgti veiksnius, turinčius įtakos galvos smegenų insulto baigčiai. Dažniausiai mokslinėse studijose analizuojami pacientų, persirgusių insultu, funkcinės būklės atsigavimo prognoziniai veiksniai yra amžius, lytis, insulto sunkumas, šlapimo nelaikymas, sąmonės sutrikimas ligos pradžioje, pažintinių funkcijų sutrikimas, paralyžiaus sunkumas, sutrikęs gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą sėdint, funkcinė būklė hospitalizuojant, pažeistos pusės neigimo sindromas, sunki sveikatos būklė dėl gretutinės patologijos, depresija, socialinės pagalbos apimtis.Lytis. Literatūroje pateikiami nevienareikšmiai tyrimų duomenys apie lyties įtaką ligos baigčiai. Yra įro-dymų, jog tarp išgyvenusių po insulto pacientų vyrų funkcinės būklės atsigavimas yra daug geresnis nei moterų. Kelių studijų duomenimis, moterims išlieka ryškesnių motorinių, pažintinių funkcijų pažeidimų ir daugiau jų kasdienėje veikloje reikalinga kitų žmonių pagalba (9-11).S. M. Lai ir kiti tyrė vyrų ir moterų, persirgusių insultu, gebėjimo atlikti pagrindinę kasdienę veiklą po insulto skirtumus. Tyrėjai padarė išvadą, kad ikiinsul-

show abstract

“…Aspects of disabilities caused by stroke are various according to the affected region and its severity. In general, sensory deficits, cognitive problem, motor impairment, visual perceptual disorders and dysphagia mainly occur among stroke patients [1,2]. In particular, gait disturbance is induced by disabilities in muscle weakness, abnormal muscle contraction, or postural control.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

The effect of treadmill gait training with patellar taping on gait abilities in chronic stroke patients

Shin

Chung

2015

PTRS

View full text Add to dashboard Cite

Objective: The purpose of this study is to investigate the effect of treadmill gait training with patellar taping on gait abilities in chronic stroke patients. Design: Randomized controlled trial. Methods: Thirty chronic stroke patients who have been diagnosed at least six months or before were recruited in Gyeongin Rehabilitation Center Hospital, located in Incheon. Patients who were enrolled in this study were randomized to experimental group (n=15) or control group (n=15). Treadmill with patella taping training group patients were applied with patellar taping when they were being trained on a treadmill. Control group patients were being trained on a treadmill without any kind of taping. Gait parameters were measured with a GAITRite Ⓡ system which evaluated gait performances. Gait trainings were done for 30 min/day, 5 days/week, for 4 weeks. Results: After treadmill training, treadmill with patella taping training group showed a significant improvement in gait abilities, including velocity, cadence, paretic and non-paretic step length, and double support period (p<0.05). However, in general treadmill group, there were no significant differences in gait parameters except velocity and cadence. There was a significant difference in gait performance in the experimental group compared with the control group, except for the gait symmetry ratio (p<0.05). Conclusions: According to this result of this study, it seems that application of patellar taping in treadmill gait training for chronic stroke patients significantly improved gait abilities of these patients. Also, we can conclude that patella taping is thought to be useful in real clinical settings where there are many chronic patients who are in need of improvement in their gait abilities.

show abstract

Cognitive Evaluation and Functional Outcome After Stroke

Abstract: Cognitiveion evaluation should be taken as a whole to predict functional outcome in patients with postacute stroke, except for the baseline orientation score that seemed more predictive for ambulation.

Cited by 77 publications

References 15 publications

Cognitive Factors Associated with Activities of Daily Living in Post-stroke Patients

Cognitive Factors Associated with Activities of Daily Living in Post-stroke Patients

Factors influencing outcomes in patients with stroke

The effect of treadmill gait training with patellar taping on gait abilities in chronic stroke patients

Contact Info

Product

Resources

About