įVADASAlkoholio vartojimas ir jo pasekmės -viena didžiausių socialinių problemų mūsų visuomenėje. Pastarųjų metų mokslinėje literatūroje ima vyrauti požiūris, kad alkoholizmas -šeimos liga (Nardi, 1981(Nardi, , 1998 Bulotaitė, 2004; Preli ir kt., 1990). Vaikai, augantys alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose, neretai savo šeimą apibūdina kaip "nenormalią" (Kubilienė, 2004). Probleminis alkoholio vartojimas sukelia įtampą, konfliktus, nepastovumą (Johnson, 2001; Preli ir kt., 1990). Tarp šeimos narių atsiranda rigidiški bendravimo stereotipai, mažinantys glaudumą (Kraemer, 1999 (Hall, Webster, 2007). Šeima jas neigia, meluoja, užgniaužia jausmus, viskas tampa labai nenuspėjama (Bulotaitė, 2004). Alkoholio vartojimo problemų turinti šeima yra disfunkcinė -tokioje šeimoje nėra visiškai patenkinami narių poreikiai, ji neatlieka savo funkcijų (Gudžinskienė, Gedminienė, 2011).Pradėjus tyrinėti alkoholizmą kaip šeimos ligą, imta labiau gilintis į vaikų, augančių tokiose šeimose, savijautą. P. Bijttebieris, E. Goethalsas, S. Ansomsas (2006) pateikia įrodymų, kad tėvų alkoholizmas sukuria tokią aplinką, kuri, savo ruožtu, turi potencialo sukelti įvairių sunkumų vaikams. Probleminis alkoholio vartojimas šeimoje susijęs su blogesniu vaikų prisitaikymu ir blogesne emocine savijauta, jų elgesio problemomis, žema savigarba bei tapatumo raidos paauglystėje sunkumais (Devine, Braithwaite, 1993). Ankstesniais tyrimais į šią vaikų grupę buvo žiūrima kaip į homogenišką, turinčią visiems būdingų tų pačių problemų. Dabartiniais tyrimais daroma prielaida, jog tai esanti heterogeniška grupė ir kad vaikai skirtingai reaguoja į šeimos problemas. Mokslinėje literatūroje aprašomi keturi skirtingi vaikų vaidmenys šeimoje (Draper, 2008). Apie juos pirmoji pradėjo kalbėti Claudia Black (1981): stebėda-ma jau suaugusius, alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose augusius vaikus, ji pastebėjo skirtingą jų reakciją į šeimos problemas, skirtingą elgesį ir aprašė vaikų prisiimamus vaidmenis. Herojaus vaid muo: vaikas tampa atsakingas už šeimą. Tėvams vis labiau įsitraukiant į alkoholio vartojimą, vaikų gyvenimas darosi nepastovus ir nestruktū-ruotas, tad vyriausi arba vieninteliai vaikai šeimoje dažniausiai tampa atsakingi už visą šeimą (Veronie, Fruehstorfer, 2001). Herojaus vaidmenį prisiėmusiam vaikui būdingas atsakingumas, perdėtos pastangos viską kontroliuoti, perfekcionizmas bei šeimos vertės kėlimas (Glover, 1994;Devine, Braithwaite, 1993;Pingree, 1999). Stengdamiesi viską valdyti, jie siekia sukurti saugią aplinką, tačiau šis saugumas gali būti bet kada sugriautas ir tai kelia nuolatinę baimę (Glover, 1994). Perfekcionizmas leidžia vaikams jaustis vertingiems, semtis vertės pajautimo iš išorinių pasiekimų, jų savęs vertinimas labai priklauso nuo kitų žmonių atsako (Veronie, Fruehstorfer, 2001). Nesugebėdami patys savęs vertinti, jie užauga turėdami žemą savigarbos jausmą (Rangarajan, Kelly 2006;Rangarajan, 2008). Kiti žmonės mato juos kaip brandžius, rimtus, patikimus, bet patys jie jaučiasi nevisaverčiai ir kalti. Mok...