Tyrimo pagrindimas. Nors jau 1996 metais atlikta studijų metaanalizė, kurioje nurodomos galvospadėties pokyčių ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcijų sąsajos (Harrison etal., 1996), tačiau apatinio žandikaulio (AŽ) nukrypimai dažniausiai vis dar gydomi kaip vienintelėpatologija, o tai lemia menką klinikinį efektą (Lee et al., 2017). Manoma, kad sąkandžio problemosgali būti susijusios ne tik su žandikaulių ir kaukolės padėtimi, bet ir su pečiais, stuburu, kurie veikiakaip biomechaninė grandinė (Moreno, Aranza, 2013; Shousha et al., 2018). Kadangi vis dar trūkstaįrodymų, kaip koreguojant galvos padėtį keičiasi kramtomosios sistemos funkcijos, atlikome tyrimąnorėdami nustatyti, ar vienkartinė galvos padėties korekcija turi įtakos kramtomajai sistemai.Tikslas – nustatyti vienkartinės galvos padėties korekcijos poveikį smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijai.Metodai. Laikysenos, SAŽS judesių amplitudžių, AŽ nuleidimo judesio stereotipo vertinimas.Rezultatai. Po vienkartinės galvos padėties korekcijos pakito galvos pasvirimas pirmyn (MentėD 5,65°; MentėK 3,9°). Apatinio žandikaulio nuleidimo amplitudė reikšmingai sumažėjo (MentėD15,09 mm, MentėK 15,58 mm), nuokrypis nuleidimo judesio metu sumažėjo (MentėD 2,06 mm;MentėK 2,38 mm). Skirtumas tarp AŽ nuokrypio į šonus reikšmingai sumažėjo (MentėD iki 0,32mm; MentėK iki 1,60 mm).Išvados. Vienkartinė galvos padėties korekcija reikšmingai sumažina asmenų, turinčių viršutinįkryžminį sindromą, galvos pasvirimo pirmyn kampą, apatinio žandikaulio nuleidimo amplitudę irnuokrypį nuo centro linijos, nesimetrišką menčių padėtį.