“…Vakarietiškoms kalboms būdingas žodžių "matyti" ir "suprasti" sinonimiškumas, taip pat gajus atskirų žodžių, sąvokų vienos kurios reikšmės istorinis įsitvirtinimas, o Rytų kraštų lingvistikoje neretai žongliruojama kitokių, subtilesnių, pustoninių kokybių terminija, jų neredukuojant dėl aiškumo ir nesibaiminant tokio termino atveriamų interpretacijų įvairovės. Pavyzdžiu galėtų būti kinų kalbos sąvoka wei, neretai vartojama literatūros kritikoje ir reiškianti "skonį" arba "prieskonį" 21 (jei bus rašoma skirtingais hieroglifais, gali turėti dar daug kitų reikšmių). Kadangi ši sąvoka yra kitos sensorinės prigimties nei Vakarų kultūroje, hierarchiškai aukščiausiai esantys regos ir klausos pojūčiai, tikėtina, kad "prieskonio" terminas vakarietiškame kontekste (pavyzdžiui, literatūroje ar meno kritikoje) atrodys perdėm nekonkretus, sunkiai apčiuopiamas ir bus suprastas kaip kalbos figūra, reiškianti kokį nors įspūdį.…”