Atrial fibrillation: Profile and burden of an evolving epidemic in the 21st century

Ball, Jocasta; Carrington, Melinda; McMurray, John J.V.; Stewart, Simon

doi:10.1016/j.ijcard.2012.12.093

Cited by 535 publications

(460 citation statements)

References 143 publications

Supporting

Mentioning

431

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…The prevalence of AF is predicted to rise significantly due to several factors including an aging population [3], and greater prevalence of hypertension, obesity and diabetes [4], leading to AF being labelled a 'global epidemic' [5,6].…”

Section: Implication For Practicementioning

confidence: 99%

Optimizing the use of oral anticoagulant therapy for atrial fibrilation in primary care: a pharmacist-led intervention

Virdee¹,

Stewart

2017

Int J Clin Pharm

View full text Add to dashboard Cite

Section: Implication For Practicementioning

confidence: 99%

Optimizing the use of oral anticoagulant therapy for atrial fibrilation in primary care: a pharmacist-led intervention

Virdee¹,

Stewart

2017

Int J Clin Pharm

View full text Add to dashboard Cite

“…≥ 85 m. pacientų [5]. Literatūros duomenimis, vienas iš keturių asmenų, vyresnių nei 40 m., per likusį gyvenimą patirs PV [6].…”

Section: įVadasunclassified

“…≥ 85 m. pacientų [5]. Literatūros duomenimis, vienas iš keturių asmenų, vyresnių nei 40 m., per likusį gyvenimą patirs PV [6].Yra dvi pagrindinės PV gydymo strategijos: sinusinio ritmo grąžinimas bei širdies susitraukimų dažnio kontrolė [7,8]. Nepriklausomai nuo pasirinktos gydymo strategijos, norint išvengti trombembolinių komplikacijų, reikalinga adekvati antikoaguliacija [5,9].…”

unclassified

Gydymo Varfarinu Situacija Pirminės Sveikatos Priežiūros Grandyje

2017

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: prieširdžių virpėjimas, varfarinas, TTR, šeimos gydytojas. SantraukaŠio tyrimo tikslas buvo nustatyti lėtiniu prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų gydymo varfarinu veiksmingumo priklausomybę nuo atstumo iki gydymo įstaigos, palyginti gydymo varfarinu sąsajas nuo atstumo iki gydymo įstaigos tarp miesto ir kaimo gyventojų bei skirtingose lyčių ir amžiaus grupėse. proc., TTR < 30 proc. -31,3 proc. tiriamųjų. Gydymo veiksmingumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp gyvenančių < 3 km ir ≥ 3 km iki gydymo įstaigos; p = 0,914. Naudojant Pirson'o (Pearson) koreliacijos koeficientą nustatyta: didėjant atstumui iki gydymo įstaigos, TTR turi tendenciją mažėti vyrų grupėje; skirtumas statistiškai nereikšmingas (r = -0,13; p = 0,08). Gydymo veiksmingumas < 65 m. amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp gyvenančių iki 3 km ir toliau (p < 0,05). < 65 m. amžiaus grupėje, 30,8 proc. gyvenančių < 3 km iki gydymo įstaigos, 7,4 proc. -≥ 3 km, TTR buvo ≥ 70 proc. Vidutinis TTR mieste 39,4 proc., kaime 42,9 proc. skirtumas statistiškai nereikšmingas (p = 0,222). Tyrimo metu sąsajų tarp gydymo varfarinu veiksmingumo ir atstumo iki gydymo įstaigos nerasta. Vyrų grupėje buvo stebima tendencija, kad didėjant atstumui iki gydymo įstaigos, TTR mažėja. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. < 65 m. amžiaus grupėje, gyvenančių < 3 km iki gydymo įstaigos krešumo rodikliai buvo dažniau palaikomi siektinose ribose, nei gyvenančių ≥ 3 km iki gydymo įstaigos. Sąsajų tarp gydymo veiksmingumo ir paciento gyvenamosios vietos nenustatyta. ĮvadasNepaisant vis tobulėjančios PV gydymo kontrolės bei valdymo, ši aritmija išlieka viena pagrindinių priežasčių, galinčių sukelti insultą, širdies nepakankamumą ar staigią mirtį [1]. Senstant visuomenei, ši problema tampa vis aktualesnė, nes rizika susirgti PV didėja su paciento amžiumi ir su kiekvienu dešimtmečiu rizika padvigubėja [2][3][4]. Šis širdies ritmo sutrikimas nustatomas iki 0,5 proc. < 40 m. ir iki 6 -12 proc. ≥ 85 m. pacientų [5]. Literatūros duomenimis, vienas iš keturių asmenų, vyresnių nei 40 m., per likusį gyvenimą patirs PV [6].Yra dvi pagrindinės PV gydymo strategijos: sinusinio ritmo grąžinimas bei širdies susitraukimų dažnio kontrolė [7,8]. Nepriklausomai nuo pasirinktos gydymo strategijos, norint išvengti trombembolinių komplikacijų, reikalinga adekvati antikoaguliacija [5,9]. Europos kardiologų draugija kaip pirmojo pasirinkimo medikamentus rekomenduoja skirti ne vitamino K geriamuosius antikoaguliantus (NGAK), tačiau dėl gana didelės savo kainos varfarinas vis dar plačiai naudojamas [7,10]. Atliktų studijų duomenimis, taikant gydymą vitamino K antagonistais insulto pasireiškimo rizika

show abstract

“…Although the current worldwide prevention and treatment of AF and its associated complications are still inadequate, historical trends showed increasing AF incidence. 1,2 In 2010, the estimated number of subjects with AF globally had reached 33.5 million (20.9 million males and 12.6 million females). 2 Although vitamin D is a fundamental micronutrient for individuals, vitamin D deficiency is common in many countries of the Northern Hemisphere.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Meta‐analysis of Vitamin D Deficiency and Risk of Atrial Fibrillation

Zhang

Yang

et al. 2016

Clinical Cardiology

View full text Add to dashboard Cite

Background: There are accumulating studies investigating the association between vitamin D status and the risk of atrial fibrillation (AF). However, the results in these studies were inconsistent in regard to the role of vitamin D deficiency in predicting the development of AF. Hypothesis: Vitamin D deficiency is associated increased risk of AF. Methods: Using PubMed and Embase databases, we searched for records published before March 2016. Additionally, a manual search was conducted using all review articles on this topic. Of the 587 initially identified records, 8 studies with a total of 27 307 patients were finally analyzed. Results: In the categorical variable analysis, vitamin D deficiency was associated with the occurrence of AF (odds ratio: 1.31, 95% confidence interval: 1.06-1.62, P = 0.01). In the continuous variable analysis, higher vitamin D levels appear to protect against the development of AF (odds ratio: 0.92, 95% confidence interval: 0.87-0.97, P = 0.002). However, the association is weak on the pooled analysis of prospective cohort studies focused on new-onset AF (P = 0.07 and 0.04), whereas the pooled analysis of case-control studies mainly assessing for chronic AF strongly support such an association (both P < 0.0001). Conclusions: Vitamin D deficiency modestly increases the risk of AF. Further studies are needed to determine the if there is a direct causal relationship between vitamin D levels and AF and whether vitamin D supplements will prevent new-onset AF.

show abstract

Atrial fibrillation: Profile and burden of an evolving epidemic in the 21st century

Cited by 535 publications

References 143 publications

Optimizing the use of oral anticoagulant therapy for atrial fibrilation in primary care: a pharmacist-led intervention

Optimizing the use of oral anticoagulant therapy for atrial fibrilation in primary care: a pharmacist-led intervention

Gydymo Varfarinu Situacija Pirminės Sveikatos Priežiūros Grandyje

Meta‐analysis of Vitamin D Deficiency and Risk of Atrial Fibrillation

Contact Info

Product

Resources

About