Associations Between Adolescents’ Family Stressors and Life Satisfaction

Chappel, Ashley M.; Suldo, Shannon M.; Ogg, Julia A.

doi:10.1007/s10826-012-9687-9

Cited by 59 publications

(55 citation statements)

References 34 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…BMSLSS has satisfactory psychometric properties for ages 8-18. A growing research program further supports the utility of both SLSS and BMSLSS for measuring SWB in youth (e.g., Chappel, Suldo, & Ogg, 2014;Valois, Zullig, Huebner, & Drane, 2009), including several translations and international applications (e.g., Barros, Petribú, Sougey, & Huebner, 2014;Zappulla, Pace, Cascio, Guzzo, & Huebner, 2013).…”

Section: Methodsmentioning

confidence: 98%

Quality of life in children: A critical examination of concepts, approaches, issues, and future directions

Wallander

Koot

2016

Clinical Psychology Review

198

194

View full text Add to dashboard Cite

• Children deserve to experience a good quality of life (QOL).• We examine three main approaches for understanding children's QOL.• Issues and opportunities in research on children's QOL are discussed.• We conclude social indicators and subjective well-being best capture children's QOL.• QOL should be a universal indicator when we intend to advance well-being of children. a b s t r a c t a r t i c l e i n f o The quality of children's life is important both as an investment in the future of our society and because children constitute an important group of themselves and deserve to experience well-being presently. Quality of life (QOL) has been conceptualized and studied in children for several decades, but with disparate approaches that have rarely been discussed jointly with application to children in general. Here we describe and critically examine the three main approaches to children's QOL: health-related QOL (HRQOL), social indicators, and subjective wellbeing (SWB). Although this is not a review of instruments per se, we illustrate these approaches by describing their most prominent measures. Issues and opportunities in research on children's QOL are then discussed related to conceptual clarity, content specification, range of experience, subjective and objective perspectives, development in childhood, reporting source, and malleability of QOL. Finally, directions for advancing children's QOL are considered. We highlight the benefits of focusing on social indicators and SWB, rather than HRQOL, when representing this concept for children in general, the need for applying more sophisticated research strategies, and using QOL as a universal indicator of success whenever we intend to advance the well-being of children through intervention, programs, and policy.

show abstract

Section: Methodsmentioning

confidence: 98%

Quality of life in children: A critical examination of concepts, approaches, issues, and future directions

Wallander

Koot

2016

Clinical Psychology Review

198

194

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Many recently published studies utilizing the SLSS among American adolescents are documented in the literature. Correlational studies (see [16,43]), longitudinal analyses (see [14,17]), and cross-cultural studies (see [44]) have been conducted with US adolescents. Suldo et al 's [17] longitudinal interventional study tested several assessments, including the SLSS, to measure change over time for 6th-grade students.…”

Section: Global Life Satisfactionmentioning

confidence: 99%

A Novel Heart‐Centered, Gratitude‐Meditation Intervention to Increase Well‐Being among Adolescents

Duthely

Nunn

Avella

2017

Education Research International

View full text Add to dashboard Cite

Population studies paint a dismal picture of the mental health status of adolescents, in the US and worldwide. Positive psychology, which takes a preventative approach to keeping individuals in higher states of well-being, is being implemented increasingly among youth, with the goal of avoiding future mental health and psychological problems. In this study, a novel intervention, which fused the practice of meditation with gratitude visualizations, was tested among adolescents. The purpose of this quasi-experimental study was to determine the extent to which the intervention affected life satisfaction, school satisfaction, and measured gratitude, among a culturally diverse cohort of adolescents. Instrumentation consisted of three positive psychology measures-the Student Life Satisfaction Scale, the School Satisfaction Subscale, and the Gratitude Questionnaire-Six-Item Form. Participants were randomly assigned either to the delayed-intervention, no-treatment control group or to the experimental group. The four-week intervention was manualized primarily from the heart-centered gratitude visualizations outlined in a happiness and positive emotions handbook, The Jewels of Happiness: Inspiration and Wisdom to Guide Your Life-Journey. The intervention significantly affected life satisfaction, school satisfaction, and gratitude of the experimental group, when compared to the control group. Medium to large effect sizes were detected using the ANCOVA statistical test.

show abstract

“…Kaip ir pasiektas identiteto jausmas, paauglių pasitenkinimas gyvenimu yra siejamas su tokiomis psichikos sveikatos charakteristikomis kaip geresnis funkcionavimas aplinkoje, gebėjimas megzti labiau tenkinančius tarpasmeninius santykius (Gilman, Huebner, 2006). Šeimoje patiriamas stresas neigiamai siejasi su paauglių pasitenkinimu gyvenimu (Chappel et al, 2014), kuris, savo ruožtu, siejasi su prastesne paauglių psichine ir fizine sveikata (Zullig et al, 2005). Ir atvirkščiai, šeimos sutelktumas, tvirti ryšiai su tėvais, geri santykiai šeimoje paaugliams siejasi su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, mažesniu depresiškumu (Manzi et al, 2006), kaip ir su labiau suformuotu paauglių identitetu (Yousefi, 2012; Van Hoof et al, 2007;Schwartz et al, 2005; Lubenko, Sebre, 2007).…”

Section: Issn 1392-639x E-issn 2351-6585unclassified

“…Šiuos sąryšius atskleidė tiek koreliacinės analizės, tiek kelių analizės modelis. Tyrimai rodo (Chappel et al, 2014;Manzi et al, 2006;Malekpour, 2007), kad geri santykiai šeimoje yra svarbūs sėkmingai asmenybės raidai paauglystėje. Pasiektas identitetas taip pat yra laikomas svarbiu paauglių psichikos sveikatos veiksniu (Erikson, 1968) ir yra siejamas su daugeliu kitų psichikos sveikatos rodiklių (Chen et al, 2007;Crocetti et al, 2009;Ramgoon et al, 2006;Sandhu et al, 2012;Waterman, 2007;Crocetti et al, 2008).…”

Section: Rezultatų Aptarimasunclassified

Interconnection Between Adolescents Identity Formation, Relationships with Parents, Differentiation of Self and Satisfaction with Life

Kriščiūnaitė-Ragelienė

2014

Ugdymo Psichologija

View full text Add to dashboard Cite

Anotacija. Straipsnyje nagrinėjamas paauglių identiteto formavimosi, santykių su tėvais, savidiferenciacijos ir pasitenkinimo gyvenimu sąryšių modelis. Tyrime dalyvavo 118 paauglių. Paauglių santykiai su tėvais, savidiferenciacijos lygis yra vertinami kaip veiksniai, turintys reikšmingos įtakos sveikam paauglio identiteto formavimuisi ir jo pasitenkinimui gyvenimu. Taigi šiame straipsnyje akcentuojama kokybiškų santykių svarba paauglio identiteto vystymuisi. Gauti rezultatai atskleidė, kad paauglio konfliktiškumas su tėvais teigiamai siejasi su identiteto difuzijos būsena ir neigiamaisu paauglių savidiferenciacija ir pasitenkinimu gyvenimu. Savidiferenciacija ir pasitenkinimas gyvenimu kuria paauglių konfliktiškumo su tėvais ir identiteto raidos sąsajas. Savidiferenciacija ir pasitenkinimas gyvenimu neigiamai siejasi su paauglių identiteto difuzijos būsena. Esminiai žodžiai: identitetas, identiteto difuzija, paauglystė, santykiai su tėvais, savidiferenciacija, pasitenkinimas gyvenimu. ĮvadasPagrindinė užduotis, tenkanti paaugliui šiame raidos etape, yra suvokti savo identitetą ir rasti vietą savo socialinėje aplinkoje, kurioje būtų kuriami prasmingi santykiai su kitais žmonėmis (Chen et al., 2007). Tiek kokybiški, poreikius tenkinantys santykiai su kitais žmonėmis (Walsh et al., 2010), tiek suformuotas identiteto jausmas (Dumas et 33 ISSN 1392-639X E-ISSN 2351 Ugdymo psichologija / 2014, t. 25 al., 2009) siejami su geresne paauglio sveikata ir psichologine gerove. E. H. Eriksonas (1964) teigė, kad identiteto formavimasis yra pagrindinė, su raida susijusi, užduotis paauglystėje ir tikėjo, kad nuo identiteto formavimosi kokybės priklauso, ar asmuo patirs psichikos sveikatos ir sėkmingo funkcionavimo socialinėje aplinkoje sunkumų. Pasak E. H. Eriksono (1968), sėkminga tolesnė paauglio raida priklauso nuo to, kaip jam pasiseks išspręsti identiteto problemą -išgyventi vaidmenų sumaišties krizę. Identitetas -tai esminis asmenybės struktūrą organizuojantis vienetas, kuris formuojasi paauglystės laikotarpiu ir užtikrina asmenybės tęstinumo, vientisumo ir unikalumo pajautimą, sąveikaujant su kitais žmonėmis, taip pat leidžia asmeniui išlaikyti savo individualumą bendraujant su kitais žmonėmis. E. H. Eriksono (1968) identiteto sąvoka taip pat gali būti charakterizuojama ir kaip stabilumo įgijimo, integracijos, savasties atpažįstamumo sintezė (Amini, Jafari, 1992). Išugdytas identiteto jausmas padeda asmeniui būti nuosekliam ir harmoningam, puoselėjant ir ugdant asmenines vertybes, įsitikinimus ir įsipareigojimus, įgalina pažinti asmenybės potencialias ateities galimybes ir alternatyvas. Unikalus identiteto jausmas yra psichologinės gerovės priežastis -tai unikalios savasties jausmas, kai asmuo geba priimti save ir gerai jaustis būdamas pats savimi, kai žinoma, kuria kryptimi juda asmens gyvenimas (Erikson, 1968). Identiteto difuzija yra apibrėžiama kaip savęs ir reikšmingų kitų supratimo trūkumas. Būdamas identiteto difuzijos būsenos individas išgyvena skausmingą savęs nenuoseklumo jausmą, jam yra sunku save išrei...

show abstract

Associations Between Adolescents’ Family Stressors and Life Satisfaction

Cited by 59 publications

References 34 publications

Quality of life in children: A critical examination of concepts, approaches, issues, and future directions

Quality of life in children: A critical examination of concepts, approaches, issues, and future directions

A Novel Heart‐Centered, Gratitude‐Meditation Intervention to Increase Well‐Being among Adolescents

Interconnection Between Adolescents Identity Formation, Relationships with Parents, Differentiation of Self and Satisfaction with Life

Contact Info

Product

Resources

About