Tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Jungtinių tyrimų cent ro (ASU JTC) Agrobiotechnologijos laboratorijoje. Tirtas egzogeninio prolino poveikis fotosintezės parametrų (maksimalus kvantų našumas, efektyvus kvantų našumas, nefotocheminis gesinimas ir fotocheminis gesinimas), tirpiųjų sacharidų ir endogeninio prolino pokyčių dinamikai žaliosios šerytės augaluose sausros sąlygomis. Sausros sąlygos sudarytos augalams esant 13 fenologinėje fazėje (pagal BBCH skalę), juos auginant programuojamoje auginimo kameroje. Nustatyta, kad sausros sąlygos skatino endogeninio prolino ir tirpiųjų sacharidų kaupimąsi žaliosios šerytės augaluose, tačiau mažino maksimalų ir efektyvų kvantų našumus bei didino nefotocheminį ir fotocheminį gesinimą. Maksimalaus kvantų našumo ir endogeninio prolino kiekio padidėjimas bei fotocheminio gesinimo sumažėjimas 15 ir 30 mM dėl egzogeninio prolino koncentracijų poveikio didino žaliosios šerytės atsparumą sausrai. Purškimas per lapus 45 mM egzogeninio prolino koncentracija inhibavo žaliosios šerytės fotosintezės sistemos veiklą sausros sąlygomis.Raktažodžiai: fotosintezės parametrai, prolinas, tirpieji sacharidai, sausra, žalioji šerytė
ĮVADASPastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama klimato kaitos vertinimui ir kintančios aplinkos poveikio tyrimams. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje teigiama, kad dėl klimato kaitos poveikio visuose žemynuose oro temperatūra pakilusi 0,85 °C (IPCC, 2014). Ypač didelius iššūkius patiria žemės ūkis. Dėl gausėjančių sausrų ir karščio protrūkių prognozuojamos ekonominės grėsmės (Christensen, Christensen, 2007;Dai, 2013;Trenberth et al., 2014). Europoje išskir-tos svarbiausios su klimato kaita susietos rizikos (sausra, šaltis ir drėgmės perteklius) reikšmingos ir Lietuvai (Stuogė ir kt., 2012).Fotosintezės proceso šviesos fazė siejama su antrąja fotosistema (FSII), sudaryta iš reakcijos centro ir anteninio komplekso, kuriame šviesą sugeria chlorofilo ir karotinoidų molekulės. Sužadinta energija pernešama į reakcijos centrą, kuriame vyksta vandens fotolizė ir išlaisvinamas molekulinis deguonis. Tik 2-5 % absorbuotos lapuose šviesos energijos panaudojama tiesiogiai fotosintezės procesui -fotocheminei energijai. Kita perteklinė sužadinta energija gali būti išsklaidyta kaip šiluma ir išspinduliuota chlorofilo fluorecencijos metu (Lambrev et al., 2012). Vandens deficito sąlygomis dėl difuzijos ir biocheminių procesų sutrikimo inhibuojamas fotosintezės intensyvumas, sumažėja CO 2 fiksavimas bei augalų augimas. Fotosintezės greitis sumažėja daugiausia dėl užsivėrusių žiotelių, transpiracijos sulėtėjimo, lapų temperatūros padidėjimo, ląstelės membranų pažaidų, fermentų, dalyvaujančių ATP sintezėje, veiklos sutrikimų (Mohammadkhani, Heidari, 2007;Flexas et al., 2008;Pinheiro, Chaves, 2011).