Alternatyvus pilietinis ugdymas ir socialinė propaganda

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinės demokratinės visuomenės raida ir jos sąmoningumas, atsižvelgiant į santykį su spektaklio visuomene, su šiuolaikinėmis įtikinėjimo formomis ir pilietinio lavinimo problemomis. Šiuolaikinės visuomenės demokratinė savivalda sunkiai galima be viešųjų ryšių technologijų, socialinės propagandos. Jų aktualumą lemia heterogeninės, skirtingų kompetencijų, interesų ir aktyvumo socialinės grupės. Straipsnyje nagrinėjama socialinė inžinerija, socialinė propaganda, socialinė reklama ir pamatuota demokratinė visuomenės raida. Iš dalies kritikuojama K. Popperio utopinės ir dalinės socialinės inžinerijos perskyra nurodant, kad falibilizmo principas nėra tiesiogiai perkeliamas iš gamtos mokslų į socialinius. Šiuolaikinė visuomenė privalo plėtoti projektinį mąstymą ir projektų konkurenciją, o jų alternatyvumas užtikrina utopinio mąstymo žalos mažinimą ir išsaugo kūrybingumą. Taigi falibilizmas yra pakeičiamas alternatyvų raida. Atitinkamai yra nagrinėjamas žiniasklaidos vaidmuo remiant socialinę propagandą, atsižvelgiant į skirtingus jos dalyvavimo, įtrauktumo lygius. Straipsnis skiria: (a) vienpusę socialinę propagandą, kuri formuoja vienmatį žmogų, propagandos subjektą, skatina pakeistinį mąstymą, ir (b) alternatyvią socialinę, kultūrinę propagandą kaip demokratinį visuomenės savivaldos principą. Teigiama, kad alternatyvumas yra tiesiogiai susietas su viešosiomis erdvėmis. Viešuma užtikrina dialogizmą, kuriame esmingai gyvena ir savo rūpesčius apmąsto žmogus. Dialogizmo ir viešųjų erdvių, kur tas dialogas įmanomas, griovimas kartu reiškia ir demokratijos eroziją bei autoritarizmo ir vienpusės manipuliacijos didėjimą. Norint šių reiškinių išvengti, būtina skatinti alternatyvų pilietinį ugdymą, kurio tikslas – mokytis protesto, manifestacijų, alternatyvių reprezentacijų ir mikroakcijų formų. Pažymimos sąsajos tarp socialinės propagandos ir plakatų, šūkių, agitacinių straipsnių ir feljetonų žanrų. Svarbu kaupti ir analizuoti alternatyvių sąjūdžių patirtį ir kelti protesto kultūrą, kurios viena išraiškų yra alternatyvių socialinių ir kultūrinių projektų teikimas ir kompetencijų šioje sferoje didinimas, mažinant monopolistines ir valstybės centristines tendencijas, didinant bendruomenių savivaldą.

Socialinės aplinkos vertybinių nuostatų poveikis darnumo principų įgyvendinimo procesams

“…Jis skyrė dvi socialinės inžinerijos veiklos kryptis -utopinę ir dalinę. Utopinę siejo su nedemokratiškais ir galios principais besiremiančiais valdymo režimais, dalinę -su teigiama veikla, tinkama demokratinei santvarkai, pastarąją socialinės inžinerijos kryptį pateikdamas kaip nuosaikų socialinių vertybinių nuostatų konstravimo instrumentą (Gedutis, 2003;Mažeikis, 2006).…”

The Rhetoric of Public Management Reforms in Lithuania

“…Viešojo valdymo reformų diskurse susiduriame su propagandine retorika, kuri, G. Mažeikio [14] žodžiais tariant, yra viena svarbiausių įtikinėjimo, propagandos subjekto ugdymo, motyvavimo, simbolinio pasaulio plėtros priemonių. Retoriniai argumentai savo forma ir turiniu artimai susiję su logika, tačiau įtikinimo procedūra naudoja įvairius, ne tik loginius argumentus.…”

“…Jau dešimtmetį kalbant apie "žinių amžių", "žinių visuomenę", "žinių ekonomiką", siekiama sukurti tai, ką G. Mažeikis [14] apibrėžia kaip predispoziciją -pirminį, ikirefleksyvų polinkį manyti, kad Lietuva sėkmingai žengia žinių ekonomikos kūrimo keliu, slopindama visuomenėje vyraujančią nuomonę, jog šalies ekonomika yra mažą pridėtinę vertę kurianti ir neinovatyvi. Naujausias ES šalių inovacijų indeksas rodo, kad Lietuva iš 27 valstybių užima 25 vietą aplenkdama tik Latviją ir Bulgariją.…”

“…Retoriškai suformuoti pamatiniai teiginiai lemia vėlesnę, jau beveik neabejotiną, viešą, loginę argumentaciją, įvykių chronologizaciją, aktualių vietų vizualiaciją [14]. Pamatinių teiginių sistema veikia kaip visuomenės nuomonės "platforma", ant kurios galima konstruoti kitus, išvestinius, projektus.…”