This study investigated the effects of the proximity to city parks and the influence of residential greenness on children’s emotional and behavioral problems. This cross-sectional study included 1,468 mothers of children (ages 4 to 6) who were residents of the city of Kaunas, Lithuania. The mothers and their children were enrolled in the FP7 PHENOTYPE project study. The mothers reported on their parenting stress and their children’s mental health. Residential greenness was characterized as an average of the satellite-derived normalized difference vegetation index (NDVI) in a 300 m buffer around each home address, and the proximity to city parks was defined as the distance from the subject’s residence to the nearest park. Linear regression models were used to investigate the association among the residence distances from city parks, greenness and children’s mental health problems. Farther residential distance from city parks was associated with worse mental health (except for the emotional problems subscale) in children whose mothers had a lower education level. More residential greenness was associated with worse mental health (more conditional problems and less prosocial behavior) in children whose mothers had a higher education level. These relationships have important implications for the prevention of emotional and behavioral problems in children.

No abstract

Background: Personality traits are related with risk of hazardous alcohol use and alcohol dependence. The Substance Use Risk Profile Scale (SURPS) measures personality traits associated with addictive substance abuse. We examined psychometric properties of the SURPS in Lithuanian population. Materials and methods: Two hundred forty-seven participants (mean age 37.22 ± 0.78 years), were recruited from the local community and from an inpatient addiction treatment centre. Internal consistency, stability, factor structure, content validity, and external validity of the SURPS were examined. Hazardous alcohol use was evaluated by Alcohol Use Disorder Identification Test (AUDIT). Alcohol dependence diagnosis was established by International Classification of Diseases-10 (ICD-10). We also performed gender analyses for associations of personality traits with alcohol dependence and hazardous use of alcohol. Results: The SURPS scale demonstrated appropriate internal validity, good temporal stability, and adequate criterion validity and construct validity. The SURPS scores of hopelessness, anxiety sensitivity and impulsivity were higher in the alcohol dependence group than in the control group for both males and females. Impulsivity and sensation seeking were associated with hazardous alcohol use and these associations were more prevalent in females. Conclusions: Lithuanian translation of the SURPS scale was appropriate. The SURPS demonstrated good sensitivity for discriminating on alcohol dependence and was more sensitive for discriminating on hazardous alcohol use for females.

Raktažodžiai: psichologiniai resursai, prisitaikymas prie negalios, judėjimo negalia. SantraukaPastaraisiais metais didėja susidomėjimas judėjimo negalią turinčių asmenų psichologiniais resursais, tačiau neretai šie tyrimai apsiriboja pavienio konstrukto analize. Kiekvienas tyrimas išskiria vis naujus neįgaliajam svarbius resursus, o tokia reiškinių gausa ne palengvina, o apsunkina vidinių resursų supratimą, suvokimą ir matavimą. Tad šio darbo tikslas -išskirti psichologinius resursus, reikšmingus judėjimo negalią turinčių asmenų prisitaikymui prie negalios. Šio tyrimo metu atrinkti 45 moksliniai darbai, kuriuose buvo analizuojamos judėjimo negalią turinčių asmenų psichologinių resursų ir prisitaikymo prie negalios aspektų tarpusavio sąsajos. Dažniausiai nagrinėjami psichologiniai resursai -suvokiama socialinė parama, saviveiksmingumas, streso įveikos strategijos ir savivertė, iš kurių visi, išskyrus savivertę, siejasi su fiziniais, psichologiniais bei socialiniais prisitaikymo prie negalios aspektais. ĮvadasPrisitaikymas prie negalios yra apibrėžiamas kaip negalią turinčio asmens reakcija į jo negalios sąlygotus funkcinius, psichologinius ir socialinius pokyčius [1]. Pastebėta, jog netgi asmenys, turintys tokią pačią ar panašią negalią, gali labai skirtingai vertinti savo neįgalumą: vieni jų teigia, kad nekenčia savo negalios ir jaučiasi niekam tikę, kiti pripažįsta turimus sveikatos sunkumus, tačiau yra įsitikinę, jog tai nėra kliūtis gyventi prasmingą ir pilnavertį gyvenimą. Visa tai ir rodo, kiek asmuo yra prisitaikęs gyventi su savo negalia. Apskritai, geras asmens prisitaikymas prie negalios turėtų būti kiekvienos psichosocialinės reabilitacijos siekiamybė, nes tik su savo negalia išmokęs gyventi žmogus nesureikšmina savo fizinių trūkumų ir suvokia, kad jis turi kitų stiprybių bei gebėjimų, jaučiasi išdidus, patenkintas ir laimingas [2].Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.euAdresas susirašinėti: Laura Alčiauskaitė, el. p. laura.alciauskaite@gmail.comPrisitaikymo procesui labai svarbūs fiziniai ir psichologiniai veiksniai, tačiau atliktuose moksliniuose tyrimuose didesnis dėmesys skiriamas prisitaikymą apsunkinantiems veiksniams ir probleminėms negalios sritims, tokioms kaip sumažėjęs savarankiškumas, diskriminacija, socialinė stigma, depresija, padidėjusi priklausomybių ar savižudybės rizika, patiriami psichosocialiniai sunkumai [3]. Tuo tarpu neįga-liojo turimiems psichologiniams resursams ir galimybėms juos stiprinti dėmesio skiriama gerokai mažiau.Psichologiniai resursai suprantami kaip vidiniai, sveikatą apsaugantys ar gerinantys veiksniai, kurių paskirtis -padėti asmeniui įveikti kylančius sunkumus ar stresines situacijas. Psichologiniais resursais gali būti asmens turimi gebėjimai ar talentai, įgūdžiai, žinios, asmenybės stiprybės ar elgesys [4]. Jie yra svarbūs bet kuriam asmeniui, o ypač tais atvejais, kai tenka susidurti su įvairiais sunkumais ar iššūkiais. Stiprūs vidiniai resursai ne tik didina žmogaus atsparumą kasdieniams stresogeniniams įvykiams, bet ir padeda išvengti ilgalaikio distreso, kuri...

No abstract