Objective: The aims of this study were to investigate the frequency of anxiety and depression in patients with benign voice disorders with respect to gender and diagnosis and to determine correlations between psychological distress and some sociodemographic factors and the Voice Handicap Index (VHI). Methods: Psychological distress was assessed for 437 consecutive adult patients with benign voice disorders and 88 healthy controls by a standardized Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS). In addition, sociodemographic factors, unhealthy habits and VHI were investigated. Results: Mild to severe HADS-Anxiety scores were seen in 42.1% of the whole patient group, while mild to severe HADS-Depression scores were seen in only 19.2% of patients. The anxiety rate rather than the depression rate in voice patients was found to be significantly higher compared to controls (p < 0.05). Female patients expressed more anxiety than males. HADS-Anxiety scores were similar for most benign voice disorders. The worst depression scores were found in patients with vocal fold paralysis. Higher psychological distress was significantly related to female gender, older age, less education and higher VHI scores. Conclusions: We recommend screening for psychological distress in patients with benign voice disorders using a simple HADS tool to identify those patients who might benefit from a more psychologically based approach to therapy.

Raktažodžiai: galvos ir kaklo piktybiniai navikai, gydymas, gyvenimo kokybė, fizinės problemos Santrauka Darbo tikslas buvo įvertinti pacientų, gydytų nuo piktybinių galvos ir kaklo navikų, fizines problemas ir palyginti jas atsižvelgiant į skirtingus gydymo laikotarpius. Analizuoti 62 pirminių pacientų (amžiaus vidurkis 61,6±10,2 m.) duomenys. Dauguma -69,4 proc. tirtų pacientų sirgo gerklų vėžiu, absoliuti dauguma pacientų buvo gydyti chirurginiu ar sudėtiniu būdais. Atsižvelgiant į gydymo laikotarpius, pacientai suskirstyti į dvi grupes: ankstyvojo laikotarpio (N=31) -besigydančius ar po gydymo praėjus ne daugiau kaip 6 mėn. ir vėlyvojo laikotarpio (N=31) -po gydymo praėjus daugiau kaip 6 mėn. Pacientų grupės buvo homogeniškos atsižvel-giant į amžių, lytį, ligos lokalizaciją, stadiją ir gydymo būdą. Dauguma pacientų gydyti chirurginiu ar kombinuotu būdais. Pacientų fizinės problemos vertintos juos apklausiant standartizuotais gyvenimo kokybės (GK) klausimynais -EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ -H&N35. Bendroji sveikatos būklė daugumos -64,5 proc. pacientų buvo įvertinta patenkinamai ar blogiau. Pagrindinė specifinė fizinė problema, bloginanti pacientų GK, buvo kalbos sunkumai (72,6 proc. pacientų). Taip pat pacientams pasireiškė jutimų sutrikimai -uoslės (58,1 proc.) ir skonio (53,2 proc.) susilpnėjimas, sunkumai, susiję su įtempta fizine veikla (59,7 proc.), ir užimtumo funkcijų apribojimas (40,3 proc. pio grupės pacientų problemos buvo išryškėjusios ženkliau nei ankstyvojo laikotarpio grupės pacientų: užimtumas, ypač darbe, buvo reikšmingai mažesnis, dusulys -stipresnis, kalbos ir jutimo problemos -sunkesnės, aiškėjo ligos sąlygotos finansinės problemos (p<0,05). Galime teigti, kad pacientams, gydytiems nuo piktybinių galvos ir kaklo navikų, pasireiškia nespecifinių ir specifinių fizinių problemų. Daugumos pacientų bendroji sveikatos bū-klė yra pablogėjusi. Pagrindinės fizinės problemos -kalbos ir įtemptos fizinės veiklos sunkumai. Vė-lyvojo laikotarpio pacientų grupėje nustatyta reikš-mingai daugiau fizinių problemų nei ankstyvojo. ĮvadasGalvos ir kaklo vėžys apima piktybinius navikus, kurie vystosi lūpose, burnos organuose, visuose ryklės aukštuo-se -nosiaryklėje, burnaryklėje, gerklaryklėje, taip pat gerklose, nosies ertmėje ir prienosiniuose ančiuose, žandikau-lių srityje, ausyje bei skydliaukėje, todėl tokie pacientai susiduria su sunkumais valgant, kramtant, ryjant, kalbant ir kvėpuojant, gali atsirasti žymūs pokyčiai jų išvaizdoje [1][2][3]. Sukauptos statistikos duomenimis, dažniausiai sergama piktybiniais burnaryklės ir gerklų navikais [4]. Literatū-ros duomenys atskleidžia, kad piktybiniai galvos ir kaklo navikai keičia žmogų ir fiziškai, ir dvasiškai bei blogina žmogaus gyvenimo kokybę (GK) [5,6]. Skirtingi autoriai nustatė, kad sergantiesiems piktybiniais galvos ir kaklo navikais kompleksiškai veikiama asmens fizinė sveikata, psichologinė būklė, nepriklausomybės lygis ir socialiniai ryšiai [3,[5][6][7][8]. Sergantieji šia patologija gydomi chirurginiu būdu, skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ...