The overall prevalence of acne among schoolchildren is high and age-dependent. The onset of puberty, overweight/obesity and history of acne from both parents are the top risk factors for acne.

Many children and adolescents consider acne to be a skin problem that is caused by lack of hygiene and misuse acne treatment modalities.

Veido rožinė – tai lėtinės eigos uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia centrinę veido dalį. Pagal klinikinius požymius išskiriami keturi pagrindiniai jos tipai: eriteminis-teleangiektazinis, papulopustulinis, fimatozinis-hiperplastinis bei akių. Duomenys apie rožinės paplitimą ir sąsajas su sociodemografiniais rodikliais bei klinikiniais savitumais prieštaringi. Tyrimo tikslas. Nustatyti veido rožinės paplitimo, klinikos ir gydymo savitumus tarp pacientų, kurie atvyksta dermatologo konsultacijos. Tyrimo metodai. Retrospektyviai vieno tyrėjo išanalizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos ambulatorinių pacientų, kuriems 2014–2015 m. diagnozuota veido rožinė, medicininė dokumentacija. Tyrimui vykdyti gautas regioninio bioetikos komiteto leidimas. Rožinės simptomai ir formos skirstytos pagal ekspertų draugijos 2004 m. paskelbtą rožinės klinikinių formų klasifikaciją ir tarptautinės rožinės ekspertų grupės 2011 m. gydymo rekomendacijas. Rezultatai. Tyrimo laikotarpiu konsultuoti 24918 pacientai, iš jų 494 pacientams nustatyta veido rožinė. Liga diagnozuota 26,1 proc. vyrų ir 73,9 proc. moterų. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 89 metų. Moterims dažniau nei vyrams rožinė diagnozuota nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio. Eriteminė-teleangiektazinė forma nustatyta 22,7 proc., papulopustulinė – 66,4 proc., fimatozinė-hiperplastinė – 0,8 proc., akių rožinė – 8,9 proc. pacientų. Kitos rožinės formos diagnozuotos retai (1,2 proc.). Rožinei gydyti dažniausiai buvo skiriami vietiniai medikamentai, iš jų daugiau nei pusei atvejų skirtas gydymas metronidazolio tepalu arba geliu. Sisteminiam rožinės gydymui reikšmingai dažniau skirtas doksiciklinas nei kitas sisteminis vaistas. Gydymas Nd-YAG 1064 nm lazeriu taikytas 30 pacientų. Išvados. Veido rožinė tarp gydytojo dermatologo konsultuojamų pacientų nustatyta 2 proc. (95 proc. PI: 1,8–2,16) tiriamųjų, dažniau moterims nei vyrams nuo 30 metų. Pirmo pasirinkimo gydymas, nepriklausomai nuo ligos formos, yra vietinio poveikio metronidazolis, skiriamas dažniau nei kiti vaistiniai preparatai, tai atitinka tarptautines ekspertų rekomendacijas.

Primary cutaneous diffuse large B-cell lymphoma, leg type (PCDLBCL-LT) usually occurs in elderly patients and in most cases affects lower legs. A 76-year old man presented with red-brown coloured patches and plaques with irregular borders and multiple firm nodes on the anterior surface of the right lower leg. The excision biopsy of a node and histological examination has confirmed the diagnosis of PCDLBCL-LT. Clinical, laboratory and radiological examination showed no evidence of systemic involvement. The treatment was started with R-CHOP (rituximab-cyclophosphamide, doxorubicin, vincristine and prednisone) regimen. The patient died within 10 months due to cardiac complications since the initial diagnosis.

L?fgren?s syndrome, an acute form of sarcoidosis, is the combination of bilateral hilar lymphadenopathy (BHL), erythema nodosum (EN) and polyarthralgia or arthritis. Unlike sarcoidosis, L?fgren syndrome has good prognosis and a lower relapse rate. A 58-year-old woman was admitted to our department complaining of arthralgia, rashes on the pretibial region and other nonspecific symptoms such as fever, cough and weakness. Based on clinical symptoms, radiological and histological findings we diagnosed L?fgren?s syndrome. The patient was treated with Prednisolone 0,5?mg/kg/day for six months and acute arthralgia as well as erythema nodosum disappeared.