Background2D strain imaging of the left atrium (LA) is a new echocardiographic method which allows us to determine contractile, conduit and reservoir functions separately. This method is particularly useful when changes are subtle and not easily determined by traditional parameters, as it is in arterial hypertension and atrial fibrillation (AF). The aims of our study were: to determine LA contractile, conduit and reservoir function by 2D strain imaging in patients with mild arterial hypertension and paroxysmal AF; to assess LA contractile, conduit and reservoir functions’ relation with LV diastolic dysfunction (DD) parameters.MethodsLA contractile, conduit and reservoir functions together with echocardiographic signs of LV DD were assessed in 63 patients with arterial hypertension and paroxysmal AF. Patients were grouped according to number of signs showing LV DD (annular e’ velocity: septal e’ < 7 cm/s, lateral e’ < 10 cm/s, average E/e’ ratio > 14, LA volume index > 34 ml/m2, peak tricuspid regurgitation velocity > 2.8 m/s) present. Number of patients with 0 signs – 17, 1 sign – 26, 2 signs – 19. Contractile, conduit and reservoir functions were compared between the groups.ResultsMean contractile, conduit and reservoir strains in all the patients were − 14.14 (± 5.83) %, 15.98 (± 4.85) % and 31.03 (± 7.64) % respectively. Contractile strain did not differ between the groups. Conduit strain was higher in patients with 0 signs compared with other groups (p = 0.016 vs 1 sign of LV DD and p = 0.001 vs 2 signs of LV DD). Reservoir strain was higher in patients with 0 signs compared with other groups (p = 0.014 vs 1 sign of LV DD and p < 0.001 vs 2 signs of LV DD).ConclusionsThe patients with paroxysmal AF and primary arterial hypertension have decreased reservoir, conduit and pump LA functions even in the absence of echocardiographic signs of LV DD. With increasing number of parameters showing LV DD, LA conduit and reservoir functions decrease while contractile does not change. LA conduit and reservoir functions decrease earlier than the diagnosis of LV DD can be established according to the guidelines in patients with primary arterial hypertension and AF.

No abstract

IntroductionPheochromocytoma is a rare and usually benign catecholamine-secreting tumor with a broad variety of signs and symptoms, the most common being palpitations, headaches, and sweating. Rarely, pheochromocytoma can cause severe cardiac complications such as myocardial infarction, pulmonary edema or cardiogenic shock.Case reportWe report a case of a 42-year-old male who presented with acute chest pain, dyspnea, and general weakness. He had a history of episodical high blood pressure and panic attacks, which were unsuccessfully treated with antidepressants. The patient developed a severe left ventricular function impairment with pulmonary edema and cardiogenic shock. Coronary angiography showed a spasm of the right coronary artery. We suspected pheochromocytoma and performed computed tomography ofthe abdomen, which showed a large tumor in the right adrenal gland. It was confirmed to be a pheochromocytoma. The patient was treated with α-blockers, and a successful laparoscopic surgical removal of the pheochromocytoma was carried outeighteen days later. The patient recovered well, and symptoms of pheochromocytoma disappeared.ConclusionPheochromocytoma can cause severe cardiac complications in different mechanisms, such as coronary spasm and direct catecholamine toxic effect on cardiomyocites. Diagnosing and treating pheochromocytoma with cardiac complications remainsa challenge for a physician.Key words: pheochromocytoma, hypertension, acute myocardial infarction, catecholamine-induced cardiomyopathyFeochromocitoma: širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos ĮvadasFeochromocitoma yra retas dažniausiai nepiktybinis katecholaminus sekretuojantis navikas, kuriam būdinga didelė simptomų įvairovė. Širdies plakimo jausmas, galvos skausmas bei gausus prakaitavimas – būdingiausi pacientų skundai. Retaisatvejais feochromocitoma komplikuojasi gyvybei grėsmingomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – miokardo infarktu, plaučių edema bei kardiogeniniu šoku.Klinikinis atvejisĮ priėmimo skyrių atvykęs 42 metų amžiaus vyras skundėsi intensyviu krūtinės skausmu, dusuliu ir bendru silpnumu. Pastaruoju metu pacientas buvo nesėkmingai gydomas antidepresantais dėl besikartojančių panikos atakų, kurių metu padidėdavoarterinis kraujospūdis. Priėmimo skyriuje paciento būklė sparčiai blogėjo, progresavo ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas, išsivystė plaučių edema bei kardiogeninis šokas. Atlikus vainikinių arterijų angiografiją, pastebėtas dešiniosios vainikinės arterijos distalinės dalies spazmas. Įtarus feochromocitomą, buvo atlikta pilvo kompiuterinė tomografija – rastas didelis navikas kairiajame antinkstyje. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta feochromocitomos diagnozė. Aštuoniolika dienų pacientas buvo gydytas α-blokatoriais, vėliau sėkmingai atlikta naviko šalinimo operacija. Pooperaciniu laikotarpiu komplikacijų nebuvo, feochromocitomos simptomai išnyko.IšvadosFeochromocitoma gali sukelti sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dėl įvairių katecholaminų pertekliaus poveikio mechanizmų. Aprašytu atveju tai buvo vainikinių arterijų spazmas bei tiesioginis toksinis katecholaminų poveikis kardiomiocitams. Labai didelė nespecifinių simptomų įvairovė bei galimos sunkios komplikacijos lemia tai, kad feochromocitomos diagnostika bei gydymas tebėra nelengvas iššūkis gydytojui.Reikšminiai žodžiai: feochromocitoma, hipertenzija, ūmus miokardo infarktas, katecholaminų sukelta kardiomiopatija.

IntroductionPheochromocytoma is a rare and usually benign catecholamine-secreting tumor with a broad variety of signs and symptoms, the most common being palpitations, headaches, and sweating. Rarely, pheochromocytoma can cause severe cardiac complications such as myocardial infarction, pulmonary edema or cardiogenic shock.Case reportWe report a case of a 42-year-old male who presented with acute chest pain, dyspnea, and general weakness. He had a history of episodical high blood pressure and panic attacks, which were unsuccessfully treated with antidepressants. The patient developed a severe left ventricular function impairment with pulmonary edema and cardiogenic shock. Coronary angiography showed a spasm of the right coronary artery. We suspected pheochromocytoma and performed computed tomography ofthe abdomen, which showed a large tumor in the right adrenal gland. It was confirmed to be a pheochromocytoma. The patient was treated with α-blockers, and a successful laparoscopic surgical removal of the pheochromocytoma was carried outeighteen days later. The patient recovered well, and symptoms of pheochromocytoma disappeared.ConclusionPheochromocytoma can cause severe cardiac complications in different mechanisms, such as coronary spasm and direct catecholamine toxic effect on cardiomyocites. Diagnosing and treating pheochromocytoma with cardiac complications remainsa challenge for a physician.Key words: pheochromocytoma, hypertension, acute myocardial infarction, catecholamine-induced cardiomyopathyFeochromocitoma: širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos ĮvadasFeochromocitoma yra retas dažniausiai nepiktybinis katecholaminus sekretuojantis navikas, kuriam būdinga didelė simptomų įvairovė. Širdies plakimo jausmas, galvos skausmas bei gausus prakaitavimas – būdingiausi pacientų skundai. Retaisatvejais feochromocitoma komplikuojasi gyvybei grėsmingomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – miokardo infarktu, plaučių edema bei kardiogeniniu šoku.Klinikinis atvejisĮ priėmimo skyrių atvykęs 42 metų amžiaus vyras skundėsi intensyviu krūtinės skausmu, dusuliu ir bendru silpnumu. Pastaruoju metu pacientas buvo nesėkmingai gydomas antidepresantais dėl besikartojančių panikos atakų, kurių metu padidėdavoarterinis kraujospūdis. Priėmimo skyriuje paciento būklė sparčiai blogėjo, progresavo ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas, išsivystė plaučių edema bei kardiogeninis šokas. Atlikus vainikinių arterijų angiografiją, pastebėtas dešiniosios vainikinės arterijos distalinės dalies spazmas. Įtarus feochromocitomą, buvo atlikta pilvo kompiuterinė tomografija – rastas didelis navikas kairiajame antinkstyje. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta feochromocitomos diagnozė. Aštuoniolika dienų pacientas buvo gydytas α-blokatoriais, vėliau sėkmingai atlikta naviko šalinimo operacija. Pooperaciniu laikotarpiu komplikacijų nebuvo, feochromocitomos simptomai išnyko.IšvadosFeochromocitoma gali sukelti sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dėl įvairių katecholaminų pertekliaus poveikio mechanizmų. Aprašytu atveju tai buvo vainikinių arterijų spazmas bei tiesioginis toksinis katecholaminų poveikis kardiomiocitams. Labai didelė nespecifinių simptomų įvairovė bei galimos sunkios komplikacijos lemia tai, kad feochromocitomos diagnostika bei gydymas tebėra nelengvas iššūkis gydytojui.Reikšminiai žodžiai: feochromocitoma, hipertenzija, ūmus miokardo infarktas, katecholaminų sukelta kardiomiopatija.