BackgroundIntermittent monitoring of food intake at the population level is essential for the planning and evaluation of national dietary intervention programs. Social-economic changes in Lithuania have likely affected dietary habits, but only a limited number of temporal studies on food intake trends among young population groups have been published. The aim of this study was to investigate changes in eating habits among Lithuanian school-aged children from 2002 to 2010, and to explore the association of these changes with the respondents' reported socio-economic status (SES).MethodsWe used Lithuanian data from the cross-national Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) study collected in 2002, 2006 and 2010. Analyses were conducted on comparable questionnaire-based data from children aged 11, 13 and 15 (total n = 17,189) from a random sample of schools. A food frequency questionnaire was used to investigate frequencies of food consumption. Logistic regression was used to examine the affects of changing social variables on reported diet trends.ResultsIn Lithuania, school-aged children have low intakes of fruits and vegetables. Only 21.1% of boys and 27.1% of girls reported daily fruit consumption. Similarly, 24.9% of boys and 29.6% of girls disclosed vegetable intake at least once daily. Comparing 2010 to 2002, the proportion of girls who consumed fruits daily increased from 24.2% to 31.0% (p < 0.001) but the proportion of boys who consumed vegetables daily decreased from 29.3% to 23.1% (p < 0.001). In 2006, for both sexes, there were observed increases in regular (at least five days a week) intake of sweets and chocolates, biscuits and pastries, and soft drinks; however, in the next survey (2010) these figures decreased. In addition, between 2006 and 2010, a substantial decrease in regular consumption of chips and fast food was also detected. Fruit and vegetable consumption as well as intake of sweets and chocolates, biscuits and pastries and soft drinks increased with family social-economic status and family material wealth. Trends in consumption of fruits, and other foods, and their association with changing social variables were demonstrated using the ORs estimated by three logistic models, using 2002 as the reference point. Changes in social variables from 2002 to 2010 affected the likelihood of daily consumption of fruits among boys by 22.5% (the corresponding OR decreased from 1.11 to 0.86) and among girls by 34.0% (the corresponding OR decreased from 1.41 to 1.12). Over the study period, changing social variables had little impact on the daily consumption of vegetables and other foods.ConclusionsBased on the food consumption trends observed in Lithuania, increases in consumption of fruits and vegetables should be promoted, along with a reduction in the intake of less healthy choices, such as soft drinks and high-fat, high-sugar snack foods, by diminishing social inequalities in food consumption.
Rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos – aktuali vaikų sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje. Šios infekcijos vaikams gali sukelti sunkią dehidrataciją ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, šoką, širdies nepakankamumą, traukulius, viduriavimą, kuris gali išsivystyti į lėtinį. Paplitusi nuomonė, kad nepakankamos tėvų žinios apie rotavirusinės ir noravirusinės infekcijų priežastis, plitimo būdus, prevenciją didina šių infekcijų riziką. Tyrimo tikslas – įvertinti tėvų žinias apie vaikų rotavirusinę ir norovirusinę infekcijas. Tyrimas atliktas 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Atrankos būdas – tikslinė tikimybinė atranka. Atrankos kriterijai: tėvai, auginantys kūdikius ir ankstyvojo amžiaus vaikus, reguliariai besilankantys pas šeimos gydytoją ir savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 50 tėvų (n=50). Tyrimo priemonė – keturių dalių anketa. Jos pirmoje dalyje pateikti klausimai įvertinti tėvų bendrąsias žinias apie žarnyno infekcijas, antroje – apie dažniausius rotavirusinės ir norovirusinės infekcijų požymius, trečioje – apie vaikų vakcinaciją ir slaugą, ketvirtoje – apie tėvams teikiamos informacijos pakankamumą. Atlikta anoniminė apklausa. Duomenys apdoroti Microsoft Office Excel kompiuterine programa. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausias žarnyno infekcijų perdavimo būdas – artimas kontaktas su ligoniu. Vaikai dažniausiai užsikrečia ugdymo įstaigose. Dauguma tėvų (n=34; 68 proc.) rotavirusine ir norovirusine infekcijomis buvo užsikrėtę ir patys, ir kiti šeimos nariai. Trečdalis (n=16; 32 proc.) – neužsikrėtė. Daugiau negu pusei tėvų (n=26; 52 proc.) neužtenka informacijos apie rotavirusinę ir norovirusinę infekcijas. Tėvų žinių lygis apie žarnyno infekcijas, jų plitimą, sergančių vaikų slaugos ypatumus, vaikų asmens higieną bei vakcinacijos reikšmę nėra pakankamas.
Riziką patiriančioms šeimoms būdingas nesugebėjimas patenkinti emocinių ir fizinių vaiko reikmių, elementariausių socialinių įgūdžių neturėjimas. Tokios šeimos dažnai neturi žinių, kaip prižiūrėti vaiką, nežino, kaip išmokyti jį tvarkos, iškilusių problemų sprendimo, jausmų raiškos, krizių įveikos. Šalia kitų opių šeimų, patiriančių riziką, problemų – vaikų nepriežiūros, apleistumo problemos – ypač aktualios, jų sprendimui būtina skirti ypatingą dėmesį, siekiant šių šeimų socialinės reabilitacijos.
Pastaruoju metu pastebimas valgymo sutrikimų – anoreksijos, bulimijos, persivalgymo – plitimas. Nerimą kelia šių sutrikimų pasireiškimas paauglystėje. Svarbu palyginti skirtingų lyčių paauglių mitybos įpročius, siekiant įžvelgti galimas tendencijas bei numatyti galimų sutrikimų prevencijos priemones, kadangi netinkamos mitybos įpročiai, valgymo sutrikimai paaugliams turi daugiau neigiamų pasekmių, nei suaugusiems. Tyrimu siekta palyginti skirtingų lyčių paauglių mitybos įpročius. Tyrimas atskleidė, kad tam tikrais aspektais išryškėja vienos, o jau kitais – kitos lyties tiriamųjų mitybos įpročių taisyklingumas, tačiau ypač svarbu tinkamos mitybos įpročių formavimu reikiamai rūpintis tiek individuliai – šeimos, kurioje auga paauglys, tiek mokyklos – kasdieninės mokinio aplinkos, tiek visuomeniniu lygmenimis.
2019 m. pabaigoje paplitusi nauja užkrečiamoji liga COVID-19 nusinešė daug žmonių gyvybių ar sukėlė neįgalumą. Susigrąžinti prarastas jėgas, fizinius, net kognityvinius, gebėjimus ar kitas funkcijas padeda medicininė reabilitacija. Straipsnyje nagrinėjamas sunkiai su komplikacijomis COVID-19 liga sirgusių asmenų stacionarinės reabilitacijos poveikis grįžti į asmeninį, profesinį ir bendruomeninės gyvenimą. Dažnai patyrusieji sunkių ligos pasekmių vyksta į slaugos ligonines ar į namus, kur jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, artimųjų ar kitų asmenų pagalba. Reabilitacija gali padidinti šių asmenų savarankiškumą ir savirūpos galimybes, sumažinti kitų žmonių pagalbos ar kompensacinių priemonių poreikį.
Raktažodžiai: mokyklinio amžiaus vaikai, gyvensena, sveikata, elgsena, mityba, fizinis aktyvumas. Santrauka Sveiko gyvenimo būdo nuo vaikystės ugdymas svarbus sveikatos stiprinimo veiksnys. Ypač svarbi sveika gyvensena vaikystėje ir paauglystėje, nes tuo metu sparčiai auga ir vystosi organizmas, jį gali pažeisti įvairūs nepalankūs veiksniai; be to, vaikystėje susiformavę įgūdžiai išlieka ir suaugus. Sveika mityba ir fizinis aktyvumas -ypač svarbūs sveikos gyvensenos komponentai, kurie turi susiformuoti jau vaikystėje. Šio straipsnio autorėms, atsižvelgiant į Utenos regiono specifiką (artimą kaimynystę su Visaginu, ekonominę situaciją, nuotolį nuo Lietuvos didmiesčių ir kt.), buvo svarbu tirti, kokios įtakos minėto regiono moksleivių gyvensena turi jų sveikatai. Gauti rezultatai parodė, kad tirtų mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena turi tiesioginės įtakos jų psichologinei savijautai ir fizinei sveikatai. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galima teigti, kad tirtose Utenos regiono mokyklose neretai vyraujanti neigiama emocinė moksleivių būsena sąlygoja jų fizinės sveikatos sutrikimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad nemaža dalis moksleivių dažnai būna alkani -tai taip pat turi neigiamos įtakos jų psichinei sveikatai, todėl jie ir skundžiasi bloga nuotaika, irzlumu bei nemiga. Tyrimu taip pat nustatyta, kad, kuo moksleiviai yra aktyvesni, tuo jie labiau patenkinti gyvenimu ir, apskritai, jų gyvenimo kokybė yra aukštesnė. Pozityvu tai, kad alkoholinių gėrimų vartojimas (ypač -stipriųjų) nėra dažnas tirtų moksleivių grupėje, todėl tyrimo rezultatai ir parodė, kad jų pasitenkinimo gyvenimu lygis yra aukštesnis. ĮVADAS Dėl neracionalios mitybos, mažėjančio fizinio aktyvumo, žalingų įpročių plitimo kasmet blogėjanti vaikų sveikata leidžia manyti, kad nepakankamai dėmesio skiriama vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymui (9). Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, sveikos gyvensenos ugdymas -tai procesas, leidžiantis žmogui UTENOS REGIONO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GYVENSENOS IR SVEIKATOS SĄSAJOS ŽYDRA KUPRĖNAITĖ, JOLITA LUBIENĖ, RAMUNĖ UBEIKIENĖ Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas
Raktažodžiai: paaugliai, lytis, lytinė sveikata, lytinė elgsena, šeima, socialinė aplinka. SantraukaŠeimai prarandant prioritetą asmenybės formavimosi procese, vis didesnę atsakomybę priskiriant švietimo įstaigoms, ypač aktualu atsigręžti į šeimą kaip į pagrindinę ir svarbiausią vaiko ugdymo aplinką. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti šeimos įta-ką paauglių lytinei sveikatai. Atlikta 15 m. amžiaus paauglių anketinė apklausa, kurios rezultatai leidžia teigti, kad lytinė elgsena ir sveikata ypač priklauso nuo šeimos, kurioje jie auga, sudėties, pasitikėjimo ir bendravimo su tėvais ypatumų, šeimos narių kartu praleidžiamo laiko pobūdžio. Tyrimo rezultatai parodė, kad ankstyvo lytinio gyvenimo problema yra aktuali, tai pagrindžia lytinio ugdymo šeimoje svarbą bei poreikį. ĮvadasPaauglių lytinę sveikatą apibrėžiant kaip pozityvų fizinių, emocinių, intelektinių ir socialinių seksualumo aspektų sujungimą į visumą, pastebėtina, kad Lietuvoje nemažai dėmesio skiriama mokyklos vaidmeniui, vykdant moksleivių lytinį švietimą, tačiau tėvai neretai tarsi nusišalina nuo šio -ypač svarbaus asmenybės ugdymo aspekto, arba -neturėdami pakankamai tam pasirengimo, arba -manydami, kad šiandieninėje informacinių technologijų visuomenėje yra pakankamai galimybių ne vien negatyviai, bet ir pozityviai savišvietai (7).Pasak A. Kamičaitytės, seksualinė sveikata ir reprodukcinis elgesys paauglystėje gali turėti ilgalaikių pasekmių, žalingų psichinei ar fizinei paauglių sveikatai. Daugelyje šalių paauglių seksualumas, ankstyva santuoka ir seksualinė iniciatyva dar yra tabu, tai sudaro barjerus paauglių informuotumui ir sveikatos paslaugų teikimui (2).Lietuvoje veikianti Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, šalia kitų svarbių siekinių, įvardija nepilnamečių vaikų apsaugą nuo įtakos žalingų veiksnių, kuriais gali būti nepilna šeimos sudėtis, pasitikėjimu grįstų santykių šeimoje
Paskutiniu metu vaikų gerovės užtikrinimo problemos yra aktyviai aptariamos ir analizuojamos Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje. Siekiama sukurti tokią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamu laiku reaguotų į pažeidimus, operatyviai priimtų sprendimus. Ne visada tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas augantiems vaikams. Vaikas iš tėvų gali būti paimtas dėl tokių priežasčių: vaikas auga nesaugioje aplinkoje, kurioje gali grėsti pavojus jo sveikatai bei gyvybei; vaikas paliktas be priežiūros arba su netinkamais asmenimis; vaiko tėvai (arba vienas turimas) yra dingę; tėvai laikinai, pvz., dėl ligos, negali rūpintis vaiku.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
334 Leonard St
Brooklyn, NY 11211
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.