Quality of Life of people suffering from mental disorder was barely analysed in Lithuania. Analysis of quality of life in medicine usually is based on the measuring quantitative parameters in patients. Such measurements allow gather a lot of valuable and statistically reliable data, though scientific studies show [10; 14] that qualitative analysis can reveal unique and especially sensitive aspects. Because of this reason quality of life was analyzed in qualitative way in the article. Aim of the article is to analyse understanding of quality of life in a case of mental disorder. Two groups of respondents were analysed: the subjective understanding of quality of life was built on the interview with 10 people suffering from mental disorder, the objective is interviewing 29 people not having disability. Research methods: literature analysis, qualitative research (narrative). The research results revealed differences in objectively and subjectively understanding quality of life. People suffering from mental disorder understand their quality of life as having close person in life, employment, ab-sence of control, material safety. Though objectively understand-ing quality of life in society is understood as visits in self-support groups, integration, social participation.
This article presents the points of view of case managers about the possibilities of cooperating with social educators in providing assistance to adolescents who do not attend school. The article was based on an analysis of academic and normative literature, and on the findings of qualitative research conducted by the authors. The analysis of the qualitative research data highlighted the following findings: in the opinion of case managers, cooperation with social educators could be strengthened by joint meetings, workshops and joint supervisions. An algorithm of consistent cooperation was created in order to achieve changes and positive outcomes for the child’s well-being.
Raktažodžiai: papildomoji ir alternatyvioji medicina, reglamentavimas, gerovė. SantraukaLietuvoje ir visoje Europoje pastebimas papildomosios ir alternatyviosios medicinos (toliau -PAM) paslaugų poreikio augimas, suvokiamas išnaudoji-mo potencialas, esant reglamentuotai teisinei bazei. Diskusijos kyla dėl PAM sąvokos, sričių apibrėž-ties, kuriamų paslaugų teikimo metodikų, vadinamųjų standartų, specialistų kvalifikacijos, licencijavimo tvarkos. Darbo tikslas -išanalizuoti dabartinę papildomosios ir alternatyviosios medicinos reguliavimo situaciją, esančias problemas bei galimas perspektyvas. Atlikta mokslinės literatūros analizė, apžvelgiant sveikatos, žmogaus gerovės, esmines PAM terminijas. Pateikiamos įžvalgos iš šian-dienos Sveikatos apsaugos ministerijoje svarstomų teisinio reguliavimo dokumentų bei numatomų scenarijų. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia žmogaus sveikatą kaip visapusę fizinę, socialinę ir dvasinę gerovę, orientuojantis, jog sveikata yra holistinės medicinos sampratos sąvoka. Europos Sąjungos sveikatos strategijoje (trečioji programa 2014-2020) kalbama apie žmogaus sveikatingumą, prevenciją, rekreacines sveikatos funkcijas, užtikrinant jų integraciją į visų sričių politiką. PAM galėtų tapti sveikatos sampratos holistiškumo aspektu, kuomet per nustatytus sveikatinimo pogrupius būtų įgyvendinamos rekreacijos, natūralios medicinos ir liaudies medicinos bei kita papildomosios ir alternatyviosios medicinos veiklos. Svarbu kalbėti apie tradicinės ir papildomosios bei alternatyviosios medicinos integralumą. Mokslinio diskurso analizė atskleidė, jog Europos šalyse yra pasirinktos skirtingos papildomosios ir alternatyviosios medicinos reglamentavimo strategijos su tam tikrais bendrumais, taip pat skirtingos ir medicininės veiklos sritys pasaulio šalyse yra laikomos papildomąja ir alternatyviąja medicina. Kaip atsvaros tašku būtina laikytis Pasaulinės sveikatos organizacijos siūlomos krypties bei Europos regiono komiteto metinės sesijos (2012 m.) priimtos Europos sveikatos politikos strategijos "Sveikata 2020", kurioje yra numatomas integralumas bei holistinis sveikatos supratimas. ĮvadasPirminiame LR sveikatos sistemos įstatyme (1994 m.) buvo numatyta holistinė sveikatos sampratos prieiga, suformuota vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos išplėstiniu sveikatos supratimu, kuomet orientuojamasi ne tik į fizinę, bet ir į dvasinę, socialinę gerovę [1]. Šian-dien sveikatos samprata yra įgavusi dar aiškesnį socialinį konceptą -diskutuojama apie sveikatos bei ekonominio produktyvumo sąryšius, sveikatos situacijos netolygumų sąsajas su ekonominiu regionų išsivystymu, atskirties situacijos formavimąsi bei gyvenimo kokybės arba bendrosios žmogaus gerovės supratimą [2], t.y. gerovės sąvoka įgavusi dar daugiau psichosocialinių bruožų medicininėje terminologijoje. Tradicinės (arba konvencinės) ir PAM integralumo klausimas itin aktualus šiandienos medicinos reglamentavimo sistemoje, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama XVI Vyriausybės programos n...
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.