AUDIT test is a traditional methodology to diagnose harmful use of alcohol. The study summarizes the AUDIT test results from the public survey data which was performed in 2007.Methods. The representative sample of Lithuanian adult (15-74 years old) population has been surveyed in October-December 2007. In total 3302 respondents filled in the questionnaire. The level of harmful use of alcohol was estimated with the AUDIT test. The respondents were also asked to provide additional demographic information as well as information about their expenditure on alcoholic beverages.Results. The harmful use of alcohol was observed in 1/5 of 15-74 years old Lithuanians. The highest prevalence of harmful use of alcohol was among 35-44 years old males, and 25-34 years old females. It was around three times more common among males then among females. The lower education, unemployment, living in rural areas, and living alone were the factors more closely associated with the higher prevalence of problematic alcohol use. Problematic alcohol users spend in average 4 times more money to purchase alcoholic beverages. According to the study results alcohol related problems are associated with significant proportion of Lithuanian population. Special concern must be attributed to a fact that the problematic use of alcohol is high among the people in youngest age groups.
Mokymosi aplinka daro tiesioginį poveikį studentų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai ir mokymuisi. Prie mokymosi efektyvumo prisideda psichosocialinė aplinka. Šią aplinką sudaro aukštosios mokyklos aplinka, studento, dėstytojų ir bendrakursių bei mokomosios medžiagos sąveika. Psichosocialiniai veiksniai yra labai reikšmingi prognozuojant studentų akademinę sėkmę. Akademiniai ir socialiniai reikalavimai gali sukelti ir emocinę įtampą. Svarbu įvertinti studentų patiriamus psichosocialinius veiksnius, turinčius įtakos jų psichologinei gerovei ir sveikatai. Tyrimo tikslas – remiantis moksliniais šaltiniais, apžvelgti psichosocialinius veiksnius, galinčius paveikti aukštųjų mokyklų studentų akademinius pasiekimus, sveikatą ir gerovę.
Psichologinio smurto darbe tema jau keletą dešimtmečių gvildenama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūroje. 2022 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos didesnės įmonės privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti darbuotojams ir įgyvendinti. Informacinių technologijų sektorius yra vienas greičiausiai augančių visame pasaulyje, tačiau smurto paplitimo reiškiniai tarp šio sektoriaus darbuotojų Lietuvoje nebuvo nagrinėti. Šiuo tyrimu siekėme įvertinti psichologinio smurto darbe paplitimą tarp IT specialistų ir jo sąsajas su subjektyviuoju sveikatos vertinimu ir darbingumu. Tyrimo priemonė − anoniminė anketa, sniego gniūžtės metodu išplatinta tarp IT specialistų. Į anketos klausimus atsakė 114 respondentų. Rezultatai parodė, jog 10,5 proc. tyrimo dalyvių darbe dažnai ar sistemingai patiria psichologinį smurtą. Kiek didesnė tyrimo dalyvių dalis pažymėjo, kad jiems dažnai ar sistemingai tenka patirti psichologinio smurto apraiškas. 27 proc. respondentų nurodė, kad darbe dažnai patyrė sarkazmą ar kitą erzinantį elgesį, o ketvirtadaliui respondentų buvo liepiama atlikti žemesnės kvalifikacijos darbą. Daugiau kaip 19 proc. respondentų nurodė, kad darbo vietoje buvo apkalbami, 18,4 proc. respondentų patyrė užgaulias pastabas dėl savo įpročių, pažiūrų ir asmeninio gyvenimo, beveik 11 proc. respondentų teko patirti žodinį priekabiavimą ar grasinimus, apie 10 proc. respondentų darbo vietoje buvo ignoruojami. Nustatyta, kad psichologinio smurto patyrimas darbo vietoje gali būti susijęs su prastesniu sveikatos bei darbingumo vertinimu.
Depresija yra vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad nuo 3 iki 17 proc. Europos gyventojų patiria įvairias depresines būsenas [3][4][5]. Prognozuojama, kad 2020 m. dėl ekonominės naštos sunkumų depresija už-ims antrą vietą po išeminės širdies ligos [6] .Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas depresija 2009 metais Lietuvoje buvo 53,6 atvejų100000 gyventojų, ligotumas -685,5/ 100000 gyventojų [7]. Šie skaičiai rodo, kiek žmonių kreipėsi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, dirbančius valstybinėse įstaigose. Manoma, kad dalis depresinių sutrikimų maskuojami kitomis ligomis, nežinoma, kiek žmonių kreipėsi pagalbos į bendrosios praktikos gydytojus, neurologus dėl psichikos sveikatos problemų. Žmonėms, išgyvenantiems psichikos sveikatos problemas, dažnai tenka susidurti nu neigiamomis visuomenės nuostatomis ir diskriminacija, todėl dalis visiškai nesikreipia pagalbos arba kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, dirbančius privačiai. Taip pat yra duomenų, kad 25% žmonių, turinčių depresiją arba nerimo sutrikimą, nemano, kad serga psichikos liga [8]. Todėl oficiali statistika atspindi tik tą depresijos dalį, su kuria susiduria psichikos sveikatos specialistai.Iki Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, depresijos paplitimas tarp miesto ir kaimo gyventojų skiriasi, nors duomenys prieštaringi. Pasaulio mokslininkai mano, kad ramus gyvenimas kaimuose, artimesni socialiniai kontaktai tarp žmonių gali teigiamai veikti psichikos sveikatą. Bet pagyvenusių žmonių vienišumas, blogesnė ekonominė situacija, bedarbystė, nepalankios alkoholio vartojimo tradicijos gali būti susiję su didesniu depresijos paplitimu. Sunkesnis paslaugų prieinamumas dėl atstumo, neigiamos nuostatos žmonių su psichikos sveikatos problemomis atžvilgiu apsunkina žmonių apsisprendimą kreiptis pagalbos [15][16][17][18]. Taip pat kai kurie autoriai mano, kad didesnis depresijos paplitimas kaimuose yra sąlygotas ypatinga kaimų gyventojų grupe: dauguma jų yra vieniši pagyvenę žmonės [19,20]. Žinoma, kad netaikant adekvataus ir savalaikio gydymo depresija užsitęsia, kartojasi ir gali komplikuotis į savižudišką elgesį [21]. Jau dešimtmetį savižudybės yra skausminga tema Lietuvai ir svarbu atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimuose depresijų skaičius yra dvigubai didesnis nei miestuose -46 atvejai/100000 gyventojų ir 23 atvejai/100000 gyventojų atitinkamai [22].
The aim of the study is to estimate the possible risky behavior of Lithuanian divers and its relation to ear damage as well as identify the opinions of Lithuanian otolaryngologists concerning contraindications and recommendations in the diving field. Material and methods. The authors compiled two separate questionnaires for Lithuanian divers and otolaryngologists; in total, 84 questionnaires were completed. Statistical tests were used to detect the difference among answers of respondents who have distinct sociodemographic characteristics or different diving/consulting experience. Results. It was revealed that 47.5% of divers experienced difficulties while equalizing the air pressure. More than half of the divers (57.9%) ignored this embarrassment and continued diving. Ear pain was felt by 37.5% of the respondents during their diving session. Half of the divers consulted a doctor because of the pain, others did not pay attention and proceeded the diving. The third of the interviewed divers were diving though they had rhinitis. Most of them were diving without any medications. Only 13% of those who experienced dizziness consulted a doctor. Absolute contraindications to dive are a tympanic membrane perforation (90.9%), myringotomy tube inserted into a tympanic membrane (79.5%), and Eustachian tube dysfunction (61.4%); these disorders are most often reported by the interviewed otolaryngologists. In this survey, 61.3% of the otolaryngologists declared they would allow diving if there were no symptoms of vertigo in the past 3–6 months. The opinion of otolaryngologists on diving in the case of acute rhinitis, as well as on the returning to diving after the stapedoplasty, is different; 15% of the interviewed doctors would recommend stopping diving for a definite period. Despite the recommendations of doctors, 17.9% of divers continued to dive. Conclusions. This study shows that the behavior of divers regarding the hearing health is often quite risky. Lithuanian otolaryngologists are lacking consensus of opinion on contraindications for diving.
Viso pasaulio sveikatos specialistai yra susirūpinę vis didėjančiu žmonių sveikatos ir jų finansinio pajėgumo skirtumu. 1997 m. susikūrusi Tarptautinė skurdo ir sveikatos organizacija siūlo spręsti šią problemą įvairiais būdais. Vienas jų yra į sveikatos specialistų rengimo programas įtraukti informaciją apie tai, kaip socioekonominiai skirtumai veikia žmonių sveikatą.Darbo tikslas: nustatyti skurdo ir psichikos sveikatos problemų ryšį.Metodika. Tyrime buvo panaudotas anoniminis anketinės apklausos būdas. Anketa buvo sudaryta iš 3 dalių: demografinių duomenų, duomenų apie psichikos sveikatą, informacijos apie ekonominę tiriamųjų padėtį. Tyrime dalyvavo 1231 asmuo.Rezultatai. Nustatytas koreliacinis psichikos sveikatos problemų ir tiriamųjų pajamų ryšys. Stipriausias teigiamas koreliacinis ryšys buvo nustatytas tarp pajamų ir nuotaikos (rs = 0,321). Stipriausias neigiamas koreliacinis ryšys (rs = -0,368) buvo nustatytas tarp tiriamųjų pajamų ir to, kaip dažnai jie jaučiasi nuliūdę ir prislėgti. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas, kaip į klausimus apie psichikos sveikatą atsako tiriamieji, priklausantys visoms skurdo rizikos grupėms, ir žmonės, kurie toms grupėms nepriklauso. Tiriamieji, kurie nepatenkina minimalių savo poreikių, taip pat daugeliu atvejų statistiškai patikimai dažniau pažymėdavo atsakymus, kurie liudija apie prastesnę psichikos sveikatą, palyginti su tais žmonėmis, kurie savo poreikius patenkina. POVERTY AS A RISK FACTOR OF MENTAL HEALTH PROBLEMSDainius Pūras, Robertas Povilaitis, Jelena Stanislavovienė SummaryHealth care specialists all over the world are entirely preoccupied with the growing distance between people's health and their socio-economic level. In 1997 established International Poverty and Health Organization suggests to struggle against the problem by various means and one of them encompasses the possibility to include information how socio-economical differences affect people's health into health care specialists training curricula. In many other countries respective studies are being carried out or are already done.Goal of the work: to detect the link between poverty and mental health problems.Methodology: The survey was done using the questionnaire created especially for this study and it was composed of 3 parts: demographic data, indicators of socio-economical status, mental health data. 1231 person were randomly selected and interviewed.Results: Correlation between incomes and mental health problems is established as follow: the strongest positive correlation (rs= 0,321) is between incomes and moods and the strongest negative correlation (rs = -0,368) is between incomes and how often people is in the state of sad and blue. It is established that there is a statistically reliable difference between answers to the questions about state of mental health of people who are in all poverty risk groups and who are not. It is also established that those who can not satisfy their minimal needs more often mark answers showing worse state of mental health.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.