People with epilepsy experience headaches irrespective of their sex or age. The burden of headaches is very important in patients with epilepsy, since headaches usually cause a moderate or severe burden to their quality of life and suggest a clear clinical need. Clinicians should recognize headache as a common comorbidity of epilepsy, as it may influence antiepileptic drug choice, and may need specific treatment.

Background.An obstruction of the distal part of the duodenum can occur because of the superior mesenteric artery syndrome (SMAS) after a surgical correction of scoliosis. It is essential to evaluate the risk factors and diagnose the SMAS in time because complications of this condition are life-threatening and it is associated with a high rate of morbidity. Diagnostics of the SMAS is challenging, because it is rare and its symptoms are non-specific. Therefore, in order to better understand the essence of this pathology and to make diagnosis easier we present a rare clinical case of the superior mesenteric artery syndrome after a surgical correction of neuromuscular scoliosis.The clinical case.A 12-year-old girl with a specific development disorder, sensory neuropathy and progressive kypho-scoliosis was admitted to Vilnius University Children’s Hospital. The patient had right side 50-degree thoracic scoliosis and an 80-degree thoracic kyphosis. She underwent posterior spinal fusion with hooks and screws from Th1 to L2. On the fourth day after the surgery the patient developed nausea and began to vomit each day 1-2 times per day, especially after meals. The SMAS was suspected and a nasogastric tube was inserted, stomach decompression and the correction of electrolytes disbalance were made. After the treatment, the symptoms did not recur and a satisfactory correction and balance of the spine were made in coronal and sagittal planes.Conclusions.It is extremely important to identify the risk factors of the SMAS and begin preoperative diet supplements before surgical correction of scoliosis for patients with a low body mass index. After the first episode of vomiting following the surgery, we recommend to investigate these patients for a gastrointestinal obstruction as soon as possible. Decompression of the stomach, enteral or parenteral nutrition, and fluid therapy are essential in treating the SMAS.

Reikšminiai žodžiai: koronarinis balansas, jaunatvinė idiopatinė skoliozė, žemiausio fiksuoto slankstelio nuokrypis, viršūninio slankstelio pasivertimas, Kobo kampas. Skoliozė – tai trijų dimensijų stuburo deformacija, apibūdinama kaip šoninis stuburo iškrypimas koronarinėje plokštumoje daugiau kaip 10°. Operacinis gydymas rekomeduojamas jaunuoliams, kai Kobo kampas viršija 45°–50°. Chirurginio gydymo esmė – saugi derotacija, lemianti stuburo balanso atkūrimą, o ne maksimali stuburo korekcija koronarinėje plokštumoje. Tikslas. Įvertinti radiologinius stuburo koronarinės plokštumos parametrus prieš ir po chirurginio jaunatvinės idiopatinės skoliozės (Lenke 1 tipo) gydymo. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tiriamieji – 46 pacientai, chirurgiškai gydyti dėl jaunatvinės idiopatinės skoliozės (Lenke 1 tipo) bei stebėti 2 metus. Visi operuoti vienoje ligoninėje. Dviejų krypčių rentgenogramos stovint buvo atliktos prieš operaciją ir iškart po jos bei praėjus 1,3 mėnesio ir 2 metams po operacijos. Naudojantis jomis ir norint įvertinti stuburo išsilyginimą koronarinėje plokštumoje, buvo apskaičiuotas Kobo kampas, koronarinis balansas ir šoninio lenkimo testo, kuris atliktas tik prieš operaciją, rezultatai. Norint įvertinti nefiksuotų slankstelių pokyčius po operacijos, vertintas žemiausio fiksuoto slankstelio kampas ir viršutinis viršūninio slankstelio pasivertimas. Duomenys apdoroti SAS ir „Microsoft Excel 2013“ programomis. Rezultatai. 40 moterų ir 6 vyrai, sergantys jaunatvine idiopatine skolioze, buvo įtraukti į šią studiją. Vidutinis pacientų amžius – 14,1 metų. Vidutinė korekcija po operacijos krūtininėje stuburo dalyje buvo 32,76° (santykinė korekcija 65,04 proc.), juosmeninėje – 27,41° (69,66 proc.). Per dvejus metus po operacijos buvo prarasta 0,27° ± 4,52° (tai 1,53 proc. pasiektos korekcijos, p < 0,05) pasiektos krūtininėje stuburo dalyje bei 1,61° ± 5,55° (13,48 proc., p < 0,05) juosmeninėje. Korekcija krūtininėje stuburo dalyje buvo 38,85 proc. didesnė (p < 0,05) nei prognozuota pagal šoninio lenkimo testo rezultatus. Koronarinis balansas buvo pagerintas 3,62 mm pacientų su subalansuotu stuburu prieš operaciją grupėje, bet suprastėjo 7,67 mm pacientų, prieš operaciją buvusių su subalansuotu stuburu, grupėje. Buvo rasta silpna koreliacija (rs = 0.34668 ir p-valu = 0.0183) tarp žemiausio fiksuoto slankstelio kampo bei nefiksuotų slankstelių skaičiaus. Išvados. Pooperacinės Lenke 1 tipo skoliozės gydymo išeitys negali būti nustatytos pagal linkio kryptį. Laikotarpiu po operacijos dalis per operaciją pasiektos korekcijos prarandama, žymiau tai pastebima juosmeninėje stuburo dalyje. Matuoti koronarinį balansą iš karto po operacijos nėra būtinybės, nes tai kliniškai nėra svarbu. Fiksuotas segmentas virš nefiksuoto segmento gali pakeisti nefiksuoto segmento biomechaniką. Šoninio lenkimo testas galėtų turėti vertės prognozuojant būsimos operacijos rezultatus juosmeninėje dalyje, tačiau krūtininėje dalyje šis testas prognostiškai nepatikimas, nes pasiekiama didesnė, nei tikėtasi, korekcija.