Klimato kaita privertė žmoniją rūpintis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu, taip pat biodegalų gaminimu ir vartojimu. Viena iš teigiamų biodegalų aplinkosauginių savybių -greitas biologinis suirimas. Grynų rapsų aliejaus riebalų rūgščių butilesterių (RBE) biologinis suirimas per 28 dienas siekia 70 % ir atitinka biodegalams keliamus reikalavimus. Per tą patį laikotarpį suiro tik 26 % mineralinio dyzelino (D). Daugiakomponenčiai degalai, kuriuose yra iki 30 % biopriedų, biologiškai skaidomi lėčiau ir priskiriami prie iš dalies skaidžių medžiagų. Gryno biodyzelino peroksidų ir rūgščių skaičius sendinant didėja greičiau, palyginti su mineraliniu dyzelinu ir daugiakomponenčiais mišiniais. Grynų rapsų aliejaus riebalų rūgščių metilesterių (RME) rūgščių skaičius po trijų savaičių sandėliavimo buvo didesnis nei standarto reikalavimai. Mišinių su 15 % RME (RME15B15D70) ir RBE (RBE15B15D70 ir RBE25B25D50) rūgščių skaičius po aštuonių savaičių buvo mažesnis nei 0,5 mg KOH/g. Daugiakomponenčiai degalai pasižy-mi geresniu atsparumu oksidacijai nei grynas biodyzelinas.Raktažodžiai: biodyzelinas, biologinis suirimas, peroksidų skaičius, rūgščių skaičius ĮVADASKlimato kaita privertė žmoniją rūpintis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu, taip pat biodegalų gaminimu ir vartojimu. Biomasė, iš kurios gaminami biodegalai, augdama fotosintezės būdu iš atmosferos pasisavina anglies dioksidą.Viena iš teigiamų biodegalų aplinkosauginių savybių -greitas biologinis suirimas. Biodegalai, kaip ir bet kuri kita medžiaga, dalyvauja fizikocheminiuose procesuose, sąveikauja su gyvais organizmais. Dėl šių procesų medžiaga pradeda irti, susidaro nestabilūs organiniai junginiai. Išskiriami tokie biologinio suirimo tipai:• pirminis biologinis suirimas -maži molekulės pokyčiai, turintys įtakos junginio fizikinėms savybėms, tačiau pati molekulė lieka beveik nepakitusi;• dalinis biologinis suirimas -susidaro tarpiniai metabolitai, kurie gali būti labiau nuodingi negu pradinė medžiaga;• galutinis suirimas -susidaro paprasti junginiai, pavyzdžiui, anglies dioksidas ir vanduo (Harold, 1993).Atsižvelgiant į tai, kad visos medžiagos patenka į gruntinius vandenis, sukurti metodai, leidžiantys įvertinti biologinį suirimą vandeninėje terpėje. Pirmą kartą (1981 m.) Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) išleido nurodymus, kaip tirti biologinį suirimą (OECD, 1993). Pagal OECD testus, medžiagas galima suskirstyti į:• visiškai suirstančias (biologinis suirimas >60 %);• iš dalies skaidžias (kai per 28 dienas suyra 20-60 % medžiagos);• nesuirstančias.

Due to the awareness of adverse effects of conventional fuels on environment and on a frequent rise in the crude oil price, the need for a sustainable and environment-friendly alternate source of energy has gained importance. Recently, options have been analysed to replace the triglyceride transesterification process, which is generally used in biodiesel production, by the process where raw glycerol is not generated, whereas triacylglycerides obtained instead glycerol can be directly used as fuel for a diesel engine in a mixture with fatty acid esters. In the present work, interesterification of rapeseed oil to biodiesel was carried out with methyl formate and using lipase as a catalyst. The research was carried out at the Laboratory of Chemical and Biochemical Research for Environmental Technology of Aleksandras Stulginskis University. First, the most effective biocatalyst suitable for the process was selected. 14 different lipases were studied. The samples obtained after the synthesis were analysed by the thin-layer and gas chromatography. Process experiments were performed using a methyl formate to oil molar ratio of 6:1 to 40:1, a lipase amount of 5 to 17% (mass of oil) and synthesis duration of 3 to 48 h. The highest yield of fatty acid methyl esters (FAME) was obtained using Lipozyme RM IM as a catalyst and its optimal amount was 13%. The optimal temperature was found to be 20°C and the duration of interesterification 42 h. The optimal molar ratio of methyl formate to oil was determined to be 32:1. Under the obtained conditions the transesterification degree was 60.68 ± 0.95%.

In recent years the conversion of lignocellulosic biomass into higher value components gained a special interest. Enzymes cellulase are important because of their ability to decompose cellulose which is a part of lignocellulosic biomass. Using these enzymes it is possible to produce bioproducts and biofuels. It is relevant to investigate cellulase produced by fungi which are found in air or soil. In the present work, we investigated microorganisms – fungi – which were isolated from various sources. 29 different fungi from the Laboratory of Biodeterioration Research, Nature Research Centre, Vilnius, were tested using Congo Red dye. It was found that 11 isolates showed cellulolytic activity. Two of them were found to have the highest cellulolytic activity. The influence of enzymatic hydrolysis conditions on cellulase activity obtained from newly isolated fungi belonging to Penicillium genus was studied. The highest cellulase activity was obtained at pH 7 and the optimum temperature was 50°C. The research was done at the Laboratory of Biodeterioration Research, Nature Research Centre, and the Department of Food Science and Technology, Faculty of Chemical Technology, Kaunas University, in 2017–2018.