Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų informuotumą apie rotavirusinę infekciją. Rotavirusinė infekcija (RVI) paplitusi visame pasaulyje ir yra dažniausia viduriavimo priežastis. RVI yra aktuali visuomenės sveikatos problema dėl didelio mažamečių vaikų sergamumo. Todėl siekiant veiksmingos RVI profilaktikos būtina suteikti informaciją tėvams. Atliktas tyrimas, naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrime dalyvavo tėvai (102 tėvai), auginantys 3-5 metų vaikus, kurie sirgo RVI ir gydėsi x ligoninėje, gastroenterologijos skyriuje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tėvai nėra pakankamai informuoti apie RVI: daugiau nei trečdalis (36,7 proc.) tėvų turi klaidingas žinias arba nežino apie RVI plitimo būdus. Daugumos (65 proc.) tėvų nuomone, pagrindinis rizikos faktorius, kuris lemia susirgimą RVI, yra bendravimas su sergančiais vaikais ir trečdalis (30 proc.) tėvų teigia, kad asmens, rankų higienos nesilaikymas sukelia susirgimą RVI. 60 proc. tėvų mano, kad vieną kartą persirgus RVI nėra įgyjamas atsparumas. Tėvams trūksta žinių apie skiepų nuo RVI: tik 20 proc. tėvų įsitikinę, kad norint išvengti ligos ir jos komplikacijų veiksmingiausia priemonė yra skiepai, ir tik trečdalis tėvų mano, kad vaikus skiepyti nuo RVI būtina. Tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, kad tėvai kvalifikuotos ir reikalingos informacijos iš sveikatos priežiūros specialistų gauna nepakankamai. Iškilus neaiškumams dėl vaikų higienos, tėvai nėra linkę kreiptis patarimų į slaugytoją, o pagrindinis šaltinis, iš kurio tėvai sužino apie RVI, yra žiniasklaida ir internetas. Tėvų informuotumas apie rotavirusinę infekciją nepakankamas: 3,7 proc. tėvų nežino arba klaidingai žino apie rotavirusinę infekciją, jos užsikrėtimo ir paplitimo kelius, 60 proc. – apie įgyjamą imunitetą žino nepakankamai, ir 30 proc. – apie higienos svarbą. Tėvai vertina skiepijimą nuo rotavirusinės infekcijos, bet 28,3 proc. tėvų įsitikinę, kad skiepai yra veiksmingi, tačiau kita dalis tėvų nevertina skiepų arba nežino apie tai – 31,7 proc. Tėvai teigiamai vertina švietimo ir informacijos priemones, taip pat slaugytojų ar gydytojų pastangas suteikiant informaciją apie rotavirusinę infekciją ir higienos įgūdžius. Tai pažymi 80 proc. tėvų.
As the quality of health care is getting better, patients’ demands for medics and health care organizations are getting higher. The permanent growth of costs and limited resources force to look for new possibilities of problem solving. Insufficient capacity of the leaders of a health care institution in matters of health care management and low motivation of the personnel leads to dissatisfaction by the provided services to patients and personnel. There was a patient opinion research made, a Picker Institute Europe questionnaire was used for the survey. 138 patients were interviewed, who, by their characteristics, represented all patients, treated in Hospital X all year round. Microsoft Office Excel 2010 and SPSS Statistics version 17.0 programs were used for the analysis of research data. During the research, it emerged that the majority of patients (78,7 percent) rated the conditions of care in the hospital as very good or good. Most of patients are satisfied with provided services of the hospital. Positive opinion of the patients on the care quality in the hospital was influenced by close communication with medics, providing clear information about their health situation and treatment, the respect shown by the personnel determined the trust in medics. Although, patients were actively involved in the treatment process, about one third of them did not participate in making decisions about their health situation or treatment; every fifth hospitalized patient by a planned order did not have an ability to choose a treatment institution. More than a half of patients, who participated in the research, did not have an opportunity to choose their doctor, or did not know about this opportunity. The development of patient’s and juridical knowledge creates preconditions to improve the quality of health care services.
Gyvenimo kokybės klausimynai taikomi epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose. Gyvenimo kokybės tyrimas svarbus ir sergantiesiems cukriniu diabetu (CD). Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė pacientų apklausa naudojant specializuotą SF-36 klausimyną. Tyrimas atliktas medicinos įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Tyrimo imtis – 68 respondentai. Gauti kiekybiniai duomenys susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant aprašomosios ir analitinės statistikos metodus. Tyrimo rezultatai. Gyvenimo kokybės sričių, susijusių su fizine sveikata, vertinimai priklausė nuo sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu amžiaus, išsilavinimo ir kūno masės: vyresnio amžiaus asmenys buvo prastesnės sveikatos, mažiau fiziškai aktyvūs, jų veikla labiau apribota dėl fizinių problemų ir skausmo nei jaunesnių; aukštesnio išsilavinimo asmenys savo fizinį aktyvumą vertino geriau nei žemesnio išsilavinimo; turinčių nutukimą tiriamųjų veikla buvo labiau apribota dėl fizinių problemų nei tiriamųjų su normaliu svoriu. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės sričių, susijusių su psichine sveikata, vertinimams reikšmingos įtakos turėjo amžius, kūno masė, ūmi liga apklausos metu, genetinis paveldėjimas: vyresnio amžiaus asmenys žymiai prasčiau vertino savo energingumą/gyvybingumą, jų veikla buvo labiau apribota dėl emocinių problemų nei jaunesnių; turinčių antsvorį tiriamųjų socialinė funkcija buvo blogesnė; sirgusiųjų ūmia liga veikla dėl emocinių problemų buvo reikšmingai labiau apribota; energingumą/gyvybingumą geriau vertino asmenys, turintys genetinį paveldėjimą. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu informacijos poreikiui apie ligą įtakos turėjo išsilavinimas: tiriamieji su aukštuoju išsilavinimu reikšmingai daugiau pageidavo žinių apie dietą/mitybą, fizinį aktyvumą nei su žemesniu. Amžius ir lytis žinių poreikiui reikšmingos įtakos neturėjo. Žinių poreikis apie 2 tipo cukrinį diabetą nepriklausė nuo kūno masės, ligos trukmės, genetinio paveldėjimo.
rehabilitation. In order to specify patients' age, residency and diagnosis of the disease, complications, the duration of rehabilitation and a complex rehabilitation programs, the prospective analysis was performed on rehabilitated patients' medical history while they were treated in-patient base. Results and conclusions: At the start of rehabilitation, the mean Barthel score for the patients' dysfunction of a daily living, was 52,9, after rehabilitation -74,5. During the rehabilitation period the mean Barthel score raised up to 21,6 (p<0,001). After completing the complex rehabilitation programs the cognitive functions' change was 4,8 (p<0,001) by the end of inpatient rehabilitation. A complex rehabilitation helped to reduce anxiety and depression levels (15% and 10%, respectively), but difference is not statistically significant. During the inpatient rehabilitation encountered complications reduced the efficacy of the rehabilitation.4
Streso paplitimas didėja visame pasaulyje, jis laikomas rimta sveikatos problema. Skirtingos profesijos susijusios su įvairiu streso lygiu. Tyrimo tikslas: vienmomentiškai įvertinti jūrininkų ir kranto darbuotojų streso ir nuovargio skirtumus bei galimas jų priežastis. Metodai: 600 darbuotojų, tarp kurių buvo 220 jūrininkų ir 380 įvairių specialybių kranto darbuotojų, anketinė apklausa, panaudojant bendrą distreso simptomų skalę ir daugiamatį nuovargio inventorių MFI-L. Statistinei duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 21. Rezultatai: stresą jaučia 93,7 proc. jūrininkų ir 94,7 proc. miestiečių. Miestiečiai dažniau jaučia vidutinio intensyvumo stresą, susijusį su gyvenimu, nei jūrininkai (31,8 ir 24,2 proc.). Jūrininkų streso simptomų skaičius yra statististiškai reikšmingai didesnis (skirtumo vidurkis 0,7, PI 0,384 iki 0,952), bet miestiečiai jaučia didesnį streso simptomų stiprumą (-0,31, PI -0,642 iki 0,025), valdymo atžvilgiu abi grupės nesiskiria. Nuovargį patiria 97,7 proc.jūrininkų ir 92,6 proc.miestiečių, bet jūrininkai jį jaučia rečiau (71,1 proc.), o miestiečiai - dažniau nei kartą per savaitę (73,9 proc), o kas trečias kasdien (32,2 proc). Budėjimo metu jūrininkų nuovargis yra didesnis (3,27ir 2,85, p0,001), bet fizinio ir protinio nuovargio intensyvumas darbo pabaigoje didesnis miestiečių grupėje. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jūrininkų ir miestiečių bendro (p=0,023) ir fizinio nuovargio (p=0,001) kategorijose, kas parodė didesnį nuovargį tarp miestiečių. Išvados: jūrininkai ir kranto profesijų atstovai dažnai patiria stresą ir nuovargį, ypač jūrininkai budėjimo metu. Didesnis streso bei nuovargio stiprumas bei nuovargio dažnis nustatytas miestiečiams.
SummaryThe aim of the research is to evaluate the impact of psychosocial factors on nurses' self-satisfaction. The research was completed in 2016 in stationary personal healthcare institutions. The research method was survey. The questionnaire includes two other questionnaires PSO-100 and WHS. 1182 people participated in this research. The highest level of self-dissatisfaction among nurses was noticed while the authors analyzed their sleep quality, energy, and health assessment. The most often negative psychosocial factors in the working environment were giving meaningless tasks, negative glances or/and gestures. Possibly, the more often the nurses experience a negative impact of a psychosocial factor, the wors they assess their self-satisfaction.
Raktažodžiai: priklausymas nuo alkoholio, psichoemocinė sveikata. SantraukaPriklausymas nuo alkoholio -sunki lėtinė liga, kuri sutrikdo ne tik priklausomų asmenų socialinę aplinką, bet ir psichoemocinę sveikatą. Kiekvienais metais vis didėja ir besigydančiųjų skaičius. Lietuvoje besigydančių nuo psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo 2013 m. buvo 47,9 tūkst, o 2014 metais šis skaičius išaugo iki 49,8 tūkst. Šiame darbe buvo nagrinėjama priklausomų nuo alkoholio asmenų, lankančių ir nelankančių (besigydančių stacionare) anoniminių alkoholikų grupes, psichoemocinė sveikata. Tyrimo tikslas -išanalizuoti asmenų, priklausomų nuo alkoholio, psichoemocinę sveikatą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudoti instrumentai: Hospitalinė nerimo ir depresijos (HAD) skalė ir A. Antonovsky sutrumpintas gyvenimo orientacijos klausimynas (SOC -13), skirtas vidinės darnos lygiui įvertinti. Imtį sudarė -322 respondentai, iš kurių 170 lankantys anoniminių alkoholikų grupes ir 152 -besigydantys stacionare. Aprašomoji duomenų analizė atlikta statistiniu programų paketu "SPSS 17.0.1 for Windows". Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad tarp tiriamųjų, lankančių anoniminių alkoholikų grupes, buvo žymiai daugiau asmenų, nejaučiančių nerimo, išsiskyrė reikšmingai daugiau asmenų be depresijos simptomų nei tarp nelankančių anoniminių alkoholikų grupių. Stipresnės vidinės darnos tiriamieji turėjo mažesnį nerimo ir depresijos išreikštumą nei silpnesnės vidinės darnos tiriamieji. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamųjų, lankančių anoniminių alkoholikų grupes, nerimo ir depresijos išreikštumą didino jaunesnis amžius, trumpesnis alkoholio vartojimo laikotarpis, problemų dėl alkoholio vartojimo turėji-mas, žemesnis išsilavinimas ir darbo neturėjimas. Tiriamųjų, nelankančių anoniminių alkoholikų grupių, nerimo išreikštumą didino vienišumas, dažnes-nis alkoholio vartojimas ir problemų dėl alkoholio vartojimo turėjimas, o depresijos išreikštumą -vienišumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnius vidinės darnos, būtent, prasmingumo ir kontrolės vertinimus turėjo tiriamieji, kurie rečiau vartodavo alkoholį ir asmenys su aukštesniu išsilavinimu. Abiejose tiriamųjų grupėse priklausomai nuo anoniminių alkoholikų grupių lankymo vidinė darna nelankantiems buvo susijusi su šeimine padėtimi, o lankantiems -su amžiumi. Išvada. Nustatyta, kad asmenų, priklausomų nuo alkoholio, lankančių anoniminių alkoholikų grupes, psichoemocinė sveikata yra geresnė už nelankančių. ĮvadasPriklausomybės ligos kaip sudėtinė fizinės, psichikos sveikatos ir socialinė problema nepraranda aktualumo įvai-riuose socialiniuose sluoksniuose bei kultūrinėse aplinkose [1]. Nuo seniausių laikų iki XXI a. alkoholis palietė kultū-rinę, religinę, socialinę, politinę ir ekonominę visuomenės gyvenimo sferas. Alkoholiui suteikiama simbolinė reikšmė, jis susietas su ritualais, simbolizuoja svetingumą, vartojaumas vestuvių, gimimo, laidotuvių ceremonijose [2]. Dažnai vartojant alkoholį išsivysto sunki ir viską griaunanti liga -alko...
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.