Nors bendras nedarbo lygis nuo 2001 m. šalyje gana sparčiai mažėjo, jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis. Išryškėjo ir kitos nepalankios tendencijos - mažėja jaunimo aktyvumas šalies vidaus rinkoje. Nedarbas mažėjo labai sparčiai, tačiau daugelis anksčiau buvusių jaunų bedarbių taip ir nepapildė šalies dirbančiųjų gretų, o tapo ekonomikai neaktyviais gyventojais, kurie iškrito iš darbo rinkos. Dėl ekonomikai neaktyvių gyventojų gausėjimo tarp jaunimo šalies ūkis kasmet patiria nuostolių: nesukuriama dalis BVP, atsiradusio darbuotojų deficito sąlygomis lėtėja šalies ūkio raida.Šiame straipsnyje vertinama jaunimo padėtis darbo rinkoje atsižvelgiant į jos raidos tendencijas, tiriama tam tikrų veiksnių įtaka jaunimo nedarbui, atskleidžiamos tiriamos demografinės grupės padėties darbo rinkoje analizės tobulinimo galimybės, siūlomi nauji rodikliai jaunimo padėčiai darbo rinkoje vertinti. Tradiciškai susiklostė, kad vertinant jaunimo padėtį darbo rinkoje dažniausiai apsiribojama nedarbo lygio rodikliu. Tačiau siekiant ištirti nagrinėjamą problemą giliau, svarbu gerokai paįvairinti tyrimo instrumentarijų. Todėl vertindami jaunimo padėtį darbo rinkoje autoriai panaudojo daug papildomų nedarbą apibūdinančių rodiklių išryškinti įprasto jaunimo nedarbo lygio rodiklio trūkumus. Siekdami tiksliau aprašyti esamas darbo rinkos tendencijas ir išvengti esamos situacijos vertinimo iškraipymų, autoriai siūlo skaičiuoti harmonizuotą jaunimo nedarbo lygio rodiklį.

The study analyses the unemployment situation of socially vulnerable groups in the Baltic States in the context of the European Union. The analysis of the unemployment rate is based on gender, age and duration of unemployment. Statistical analysis identified the most vulnerable groups in the labour market and those most sensitive to economics fluctuations. The study also evaluated the relationship of economic growth with employment of these groups. The research highlighted that in the Baltic countries, the global financial crisis more significantly affected vulnerable groups, mainly because of the impact of the crisis in 2009–2010. Hence these results differ from the general trend in unemployment rate of the target groups in the countries of the European Union. Unemployment rate at the EU level did not coincide with similar trends observed in the target groups in the Baltic States. In the Baltic States, the unemployment rate of the target groups started to grow earlier and faster than in the EU countries and it started to decrease much earlier than the EU unemployment rate indicators. In addition, in the Baltic countries, the growth of target group unemployment was significantly higher than the EU average. The fast and volatile growth of unemployment within the mentioned target groups shows that they had difficulties adapting to dramatically worsening conditions in the labour market in the Baltic States. The current pandemic situation in comparison to the global financial crisis of 2009–2010 has a less negative effect. The study revealed that unemployment rates in the Baltic States were close to the EU average. The research results also showed that men and the youth are sensitive to economic fluctuations in the Baltic States. On the one hand, unemployed men and the youth tend to more easily enter the labour market during economic upturns. On the other hand, in an economic downturn, these jobseekers face significant integration difficulties into the labour market and become more socially vulnerable. It is important to note that long-term unemployed people belong to the most vulnerable groups. People with low skills or qualifications face multiple barriers to labour market integration. Long-term unemployment leads to a loss of income, an erosion of skills, a higher incidence of health problems and increased household poverty.

Straipsnyje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2020 metų užimtumo didinimo programoje pateiktų pagrindinių darbo rinkos rodiklių vertinimas. Remiantis šiais rodikliais analizuojama situacija darbo rinkoje bei tendencijos šalyje, stebimi nukrypimai nuo prognozuotų rodiklių (numatytų užimtumo programos įgyvendinimo siekių) reikšmių, įvertinamos jų tobulinimo galimybės. Nepaisant bendrųjų situacijos darbo rinkoje rodiklių analizės svarbos, vienas iš esminių šios publikacijos prioritetų – užimtumo programoje išskirtų tikslinių grupių integracijos galimybių įvertinimas, kurios išreiškiamos remiantis darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčiais rodikliais. Atsižvelgiant į užimtumo programoje pateiktų darbo rinkos rodiklių sistemą, kurie daugiausia orientuoti į darbo vietų kaitą (kūrimą), prioritetas teikiamas užimtumo rodikliams. Be tiesiogiai darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčių statistinių duomenų, straipsnyje analizuojami ir papildomi tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje atspindintys rodikliai.

No abstract

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnis parengtas remiantis Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ 2017–2018 m. projekto „Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje“ rezultatais (projekto Nr. GER-005/2017). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Publikacijoje vertinamos ilgalaikio nedarbo tendencijos šalyje ir bedarbių skaičiaus raida pagal nedarbo trukmę, analizuojami ilgalaikio nedarbo lygio skirtumai Lietuvoje ir lyginami su ES šalimis. Bene esminiai šios publikacijos prioritetai – regioninių ilgalaikio nedarbo skirtumų įvertinimas bei kaimo ir miesto gyventojų ilgalaikio nedarbo skirtumų kaitos analizė. Atsižvelgiant į informacijos disponavimo ir jos palyginamumo galimybes, tyrimo eigoje pasinaudota Lietuvos statistikos departamento (LSD), Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) bei Užimtumo tarnybos1 prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) duomenimis.

2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijPY

The study aims to evaluate population income differentiation in the regions of Lithuania. The important question is about the development opportunities of the middle class regarding regional differences. The assessment of territorial differentiation of income is based on the indicators of disposable labour income and wages. Formally, the priority must be given to the disposable income indicator, hence the assessment of wage differentiation and comparison of these two indicators using a comparative analysis method enable a better understanding of the social meaning behind the observed differences because business income influences regional disparities of income per capita. The study evaluates changes in the regional differences of wages and general structural disparities of wages in the country with the development possibilities of middle class formation. The research includes a local and geographical variation of disposable labour income and a comparison of relational indicators representing population well-being by regions.

The article paper analyses the supply of health care professionals in health care sector in Lithuania in terms of demographic change. On the basis of data from different studies and of the analysis carried out in this work by the author, particular attention is given to the problem of the assessment of the demand for health care professionals (physicians) in health care sector in Lithuania. When analysing the integration of health care professionals into the labour market, in addition to sociological surveys, the data of Lithuanian Statistics Lithuania Department on labour force (employment) was were used. This paper investigates explores the possibility of using different data sources for the analysis of the demand for health care professionals (physicians), as well as analyses their situation in the labour market on the basis of the scientific literature review.