The Bronze Age of Eurasia (around 3000-1000 BC) was a period of major cultural changes. However, there is debate about whether these changes resulted from the circulation of ideas or from human migrations, potentially also facilitating the spread of languages and certain phenotypic traits. We investigated this by using new, improved methods to sequence low-coverage genomes from 101 ancient humans from across Eurasia. We show that the Bronze Age was a highly dynamic period involving large-scale population migrations and replacements, responsible for shaping major parts of present-day demographic structure in both Europe and Asia. Our findings are consistent with the hypothesized spread of Indo-European languages during the Early Bronze Age. We also demonstrate that light skin pigmentation in Europeans was already present at high frequency in the Bronze Age, but not lactose tolerance, indicating a more recent onset of positive selection on lactose tolerance than previously thought.

The article is a report on field activities of 2014 at a renowned location of Kaup forest near Wiskiauten/Viskiautai, nowadays Kaliningrad oblast of Russia, and a sentimental journey through the research history in a region at the crossroads of ancient communication webs, and more recently – of diverse political agendas. Field activities focused on the so‐called Barrow 1, the only known mound at Kaup dated to the Neolithic, otherwise dotted with burials of the Viking Age. It was an attempt to reconstruct barrow architecture, which has resulted in a deconstruction of previous views based on rather scarce excavation reports of the 19th – early 20th century. The Neolithic barrow of Kaup remains a unique testimony of the social complexity and spatial awareness of the early 3rd millennium BC when Europe was under the spell of the Corded Ware and other related cultural phenomena.

Šiame straipsnyje rentgeno difrakcinės analizės (XRD) ir Furje transformacijos infraraudonosios spektroskopijos (FTIR) metodais buvo apibūdinti Baltijos gintaro ir arche­ologinės keramikos mėginiai iš dviejų Lietuvos archeolo­ginių radaviečių: Benaičių (Vakarų Lietuva) ir Turlojiškių (Pietų Lietuva). Palyginimui buvo tirti Baltijos pajūrio (ties Nida) ir nežinomos kilmės gintaro, rasto Vilniaus senamies­tyje archeologinių kasinėjimų metu, mėginiai. Tyrimo metu nustatyta, kad keturi gintaro mėginiai iš Baltijos pajūrio, du mėginiai iš archeologinių radaviečių ir nežinomos kilmės gintaro mėginys iš Vilniaus senamiesčio savo chemine sudėtimi niekuo nesiskiria. Todėl daroma išvada, kad visi tirti gintaro mėginiai priskirtini Baltijos jūros regiono gintarams. Archeologinių keramikos mėginių tyrimo pirmiau mi­nėtais metodais metu iš dviejų Lietuvos archeologinių kom­pleksų buvo nustatyta, kad pagal fazinę sudėtį šie mėginiai skiriasi, t. y., be vyraujančios abiejuose mėginiuose kvarco fazės, Turlojiškių mėginiui, kitaip nei Benaičių arheologi­niame komplekse aptiktam ir tirtam mėginiui, būdinga kal­cito kristalinė fazė. Tikėtina, kad keramikos gamyba Turlo­jiškėse vyko žemesnėje temperatūroje, negu Benaičiuose. Daroma išvada, kad tiek XRD, tiek FTIR yra ypač ver­tingi gintaro ir archeologinės keramikos mėginių apibūdini­mo metodai.

Þalvario amþius Lietuvoje prasidëjo II tûkst. pr. Kr. pradþioje, atsiradus pirmiesiems importiniams þalvariniams (vario ir kitø spalvotøjø metalø lydiniø) dirbiniams. Vakarø baltus pirmieji þalvariniai dirbiniai pasiekë apie 2000 m. pr. Kr. 1 Visame Rytø Baltijos regione, taip pat ir Lietuvoje, nors ir labai nedideliais kiekiais, importiniai þalvariniai dirbiniai pradëti naudoti apie 1800 m. pr. Kr. Panaði chronologija pastaruoju metu teikiama ir Skandinavijoje. Kristianas Kristiansenas Skandinavijoje þalvario amþiaus pradþia laiko 1900 m. pr. Kr. 2 Þalvario amþiaus pabaiga tradiciðkai datuojama apie 500 m. pr. Kr. Maþdaug tuo metu Baltijos regione atsiranda pirmieji importiniai geleþiniai dirbiniai. Þalvario amþius skirstomas á du pagrindinius laikotarpius: ankstyvàjá ir vëlyvàjá 3 . Ankstyvojo þalvario amþiaus pabaiga ir vëlyvojo pradþia apie 12001100 m. pr. Kr.

...