Ávadas / tikslasPilvo ertmës pûliniai -daþna chirurginë patologija, pasiþyminti diagnostikos ir gydymo ypatumais. Mûsø darbo tikslaiávertinti perkutaninio drenavimo operacijø rezultatus gydant ðià patologijà; propaguoti ðias minimaliai invazinës chirurgijos operacijas. Darbe apþvelgti literatûros duomenys ir Klaipëdos jûrininkø ligoninës patirtis. Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai iðnagrinëtos 62 ligoniø, sirgusiø pilvo ertmës pûliniais ir 1996-2006 metais gydytø Klaipëdos jûrininkø ligoninëje perkutaninio drenavimo operacijomis, ligos istorijos. Vëlyvieji rezultatai vertinti remiantis ligoniø ambulatorinës stebësenos duomenimis. RezultataiKlaipëdos jûrininkø ligoninës abdominalinës chirurgijos skyriuje 1996-2006 m. perkutaninio drenavimo operacijomis gydyti 62 ligoniai, sergantys pilvo ertmës pûliniais. Minëta patologija buvo diagnozuota remiantis anamneze, medicininës apþiûros, vidaus organø echoskopijos, kompiuterinës tomografijos, laboratoriniø tyrimø duomenimis. Atliktos 74 operacijos, kontroliuojamos echoskopu: 72 perkutaninio drenavimo operacijos ir 2 punkcijos. Stacionarinio gydymo vidutinë trukmë -27,1 paros. Pavyko pagydyti 93,5% ligoniø. Mirë viena ligonë (1,6%), mirtis nesusijusi su perkutaninio drenavimo operacija. Pûlinio ertmës nepavyko drenuoti vienam ligoniui. Du ligoniai vëliau operuoti dël nepakankamo drenavimo -atliktos atviros chirurginës operacijos. Keturiems ligoniams buvo komplikacijø (6,5%): trims drenas migravo ið pûlinio ertmës ir jiems atliktos pakartotinës perkutaninio drenavimo operacijos, vienam ligoniui drenuojant buvo paþeista storoji þarna. Vienam ligoniui (1,6%) punkcijos metu diagnozuota infekuota kasos nekrozë ir jam buvo atlikta atvira nekrektomija. IðvadosPerkutaninio drenavimo operacijos -pirmo pasirinkimo bûdas gydant pilvo ertmës pûlinius.Pagrindiniai þodþiai: pilvo ertmës pûliniai, perkutaninis drenavimas

Alfredas Radziminskas1, Artūras Razbadauskas2, Bronius Stanislovaitis11 Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinika2 Klaipėdos universitetas, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė,Liepojos pl. 45, LT-92288, KlaipėdaEl. paštas aradziminskas@takas.lt, rarturas@takas.lt Įvadas / tikslas Ūminio pankreatito ir jo komplikacijų gydymas, nepaisant šiuolaikinių medicinos technologijų bei naujų vaistų, tebėra sudėtingas. Mūsų tyrimo tikslas – įvertinti vienos iš ūminio pankreatito komplikacijų – kasos pseudocistos – gydymo perkutaniniu drenavimu ankstyvuosius ir vienerių metų rezultatus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Ligoniai ir metodai 1998–2003 metais nuo kasos pseudocistų gydyti 23 ligoniai – 15 (65%) vyrų ir 8 (35%) moterys. Visiems pacientams kasos pseudocistos susidarė persirgus ūminiu nekroziniu pankreatitu. Ligos istorijų retrospektyviosios analizės būdu įvertinti ligonių demografiniai duomenys, ligos trukmė, kasos pseudocistų morfologiniai ypatumai. Gydymo rezultatai vertinti apklausos ir sonoskopijos būdais. Rezultatai Iš viso drenuotos 29-ios kasos pseudocistos. Vienam ligoniui drenuotos trys kasos pseudocistos. Trims ligoniams padaryta po dvi perkutaninio drenavimo operacijas. Dažniausia kasos pseudocistų lokalizacija – kasos galva. Vidutinis drenavimo laikas – 21 para. Pasitaikė 3 komplikacijos (10%). Vienam ligoniui buvo pažeista skersinė gaubtinė žarna. Dviem ligoniams drenas iškrito iš pseudocistos ertmės – vienam tai įvyko antrąją, kitam – 12-ą drenavimo parą. Visi ligoniai pasveiko. Praėjus vieneriems metams visi 12 ligonių nusiskundimų neturėjo. Echoskopiškai atsinaujinusių kasos pseudocistų nerasta. Išvados Perkutaninis drenavimas – tinkamas būdas gydant pacientus, kuriems ūminis nekrozinis pankreatitas komplikavosi progresuojančiomis kasos pseudocistomis. Tai – saugi, veiksminga, patikima ir pigi minimaliai invazyvi gydomoji operacija. Reikšminiai žodžiai: ūminis nekrozinis pankreatitas, kasos pseudocistos, perkutaninis drenavimas Percutaneous drainage treatment of pancreatic pseudocysts Alfredas Radziminskas1, Artūras Razbadauskas2, Bronius Stanislovaitis1 Background / objective Despite all merits of the new technologies and medications to medical practice, treatment of acute pancreatitis and its complications still remains problematic. The aim of our study was to evaluate early and one-year follow-up results of sonoscopically-guided percutaneous drainage of pancreatic pseudocysts in Klaipėda Seamen’s Hospital. Patients and methods From 1998 to 2003, 23 patients – 15 (65%) male and 8 (35%) female – were treated for pancreatic pseudocysts which have developed due to acute necrotic pancreatitis. A retrospective analysis of case histories, laboratory and instrumental examination data, morphologic peculiarities of pancreatic pseudocysts was done. Twelve study patients were interrogated using standard questionnaires and examined by ultrasound following one year after sonoscopically-guided percutaneous drainage procedure. Results We have performed 29 percutaneous drainage procedures of pancreatic pseudocysts under ultrasound control. Three pancreatic pseudocysts were drained in one patient. The percutaneous drainage procedure was done twice in three patients. Pancreatic pseudocysts involved the head of pancreas in the majority of patients. Mean drainage time was 21 days. Symptoms subsided in all the patients. Complications occurred in three patients (10%). The transverse colon has been damaged in one patients. Drainage tubes prolapsed out completely from the cavity of the pancreatic pseudocyst in two patients. The follow up showed that all patients felt well and there were no recurrencies of pancreatic pseudocysts. Conclusions Sonoscopically-guided percutaneous drainage is a suitable treatment of acute necrotizing pancreatitis complicated by progressive pancreatic pseudocysts. It is a safe, effective and cheap minimally invasive procedure. Keywords: acute necrotizing pancreatitis, pancreatic pseudocysts, percutaneous drainage