Working relationships: assessing the need for media to support close personal relationships at work

Panko, Raymond R.; Kinney, Susan T.

doi:10.1109/hicss.1995.375747

Cited by 3 publications

(6 citation statements)

References 36 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…When teams of two or more individuals work together to complete a task they communicate through some medium. The most commonly used medium is face-toface communication (Panko and Kinney 1995a). Faceto-face communication enables participants to use varying modes of communication: words, vocal cues (e.g., voice inflection, sighs), nonverbal communication (e.g., gestures, touch), and written or drawn communication (e.g., paper, blackboards).…”

Section: Theoretical Frameworkmentioning

confidence: 99%

“…Another limitation is that we studied only one size of team, dyadic. Most (60 percent) managerial meetings are dyadic (Panko and Kinney 1995a) and most communication technologies are designed primarily for dyadic communication (Panko and Kinney 1992). Communication may become more difficult in larger groups, so media richness may have greater effects.…”

Section: Limitationsmentioning

confidence: 99%

“…Communication has not only remained a constant and dominant part of the manager's day for the past half century, but the forms of communication have also stayed reasonably constant. Face-to-face communication makes up more than half the manager's day, with another third of their time spent in voice or written communications (Panko and Kinney 1995a). The dominance of face-to-face communication is changing, however, as organizations facing demands for improved productivity increasingly turn to teams whose members work in remote locations.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

See 2 more Smart Citations

Testing Media Richness Theory in the New Media: The Effects of Cues, Feedback, and Task Equivocality

Dennis¹,

Kinney²

1998

Information Systems Research

714

440

View full text Add to dashboard Cite

M edia richness theory argues that performance improves when team members use "richer" media for equivocal tasks. This experiment studied the effects of media richness on decision making in two-person teams using "new media" (i.e., computer-mediated and video communication). Media richness was varied based on multiplicity of cues and immediacy of feedback. Subjects perceived differences in richness due to both cues and feedback, but matching richness to task equivocality did not improve decision quality, decision time, consensus change, or communication satisfaction. Use of media providing fewer cues (i.e., computer mediated communication) led to slower decisions and more so for the less equivocal task. In short, the results found no support for the central proposition of media richness theory; matching media richness to task equivocality did not improve performance.

show abstract

Section: Theoretical Frameworkmentioning

confidence: 99%

Section: Limitationsmentioning

confidence: 99%

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Testing Media Richness Theory in the New Media: The Effects of Cues, Feedback, and Task Equivocality

Dennis¹,

Kinney²

1998

Information Systems Research

714

440

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Tyrimai rodo, kad neforma lioji organizacija bendrovės viduje labai kontrastuoja su formaliąja organizacija (korpora cijos taisyklių ir politikos apibrėžtos sąveikos), kurią vadovai įdiegė, siekdami bendrovės keliamų tikslų [1,6]. Neformalūs darbiniai santykiai teikia pasitenkinimo darbu jausmą, palaiko sanglaudą [28,24], todėl išsiplėtojo taikomoji antropologija (vadybininkų). Čia tai komomis praktikomis (komandinio darbo įgūdžių (team building), komandos tarpusavio supratimo (team training), domėjimosi darbu (team spirit) ugdymas ir kitos veiklos) sie kiama pagerinti komandos veiklą, efektyviau atlikti darbus ir pasiekti geresnių rezultatų.…”

Section: Darbas Profesija Bendradarbiaiunclassified

“…k. professio -pasisakau; paskelbiu savo pavardę, turtą verslą [30,603]; pagal "Collins English Dictionary" [7] -išpažintis, deklaravimas savo tikėjimo ir pan, kilęs iš professio, reiškiančio religinių įžadų davimą. ir P. A. Wilsono knyga "Profesijos", yra tiesiogiai susijusi su darbo sociologija (tyrė profesijų tipologijas, funkcijas, profesionalizacijos klausimus) [29,[16][17][18][19][20][21][22][23][24][25][26][27][28][29][30][31][32][33][34]. Rusų sociologų 2004 m. įvykusio seminaro pagrindu parengta publikacija įtraukia į "profesijos antropologijos" studijas, paremtas etnografiniu tyrimu [39].…”

Section: Darbas Profesija Bendradarbiaiunclassified

Sąvokų topografavimas bendradarbių laisvalaikio tyrime

Šidiškienė¹

2014

lituanistica

View full text Add to dashboard Cite

Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius El. paštas: sidiskiene@istorija.lt Straipsnyje analizuojamos sąvokos, susijusios su vykdoma tema "Bendradarbių lais valaikis. Miestiečių bendrijos kultūrinė raiška" (1). Pagrindinės sąvokos, apimančios šią problematiką, yra laisvalaikis, darbas ir miestiečių kultūra. Remiantis antropo logų, sociologų tyrimų, susijusių su šio tyrimo pagrindinėmis sąvokomis, trumpa analize, nustatytos jų tarpusavio sąsajos ir ribos, išryškintos optimaliausios tyrimo kryptys. Bendradarbių bendrijų laisvalaikio tyrimai mieste -vienas iš būdų atskleisti neformalųjį miestiečių kultūrinį gyvenimą ir socialinius saitus.Raktažodžiai: laisvalaikis, šventė, bendradarbiai, profesija, miestiečių kultūra ĮVADAS Apmąstydamas Europos etnologijos prasmę ir tikslą Ullrichas Kockelis pažymi, jog šio moks lo "policentrinės istorijos pasekmė buvo gyva įvairovė ne vien pavadinimų, bet ir metodų, per kuriuos, turint omeny disciplinų visumą, atsiranda sinergijos potencialai, o jie, pranokdami paprastą pasikeitimą duomenimis bei idėjomis, gali padėti kurti tarpdisciplinines inovacijas", o kad galėtų disciplina "ne tik pereiti nuo vieno požiūrio prie kito, bet ir sukurti kažką visiškai nauja <...> etnologai turi gerai išmanyti įvairias disciplinas, tačiau negali pasimesti paviršuti niškose metodų samplaikose, kas pernelyg dažnai neteisingai suprantama kaip tarpdiscipli niškumas" [18,40]. Pradedant vilniečių bendradarbių laisvalaikio tyrimus svarbu apžvelgti gretutinius tyrimus ir nusistatyti savo tyrimo prieigas. Šis žingsnis nepretenduoja į inovacijas, tačiau privalomas, norint suvokti pasirinktos problematikos sąvokų diapazoną.Tyrimo objektas -laisvalaikio, šventės, darbo, profesijos, bendradarbių, miestiečių kul tūros sąvokos, siejamos su tema "Bendradarbių laisvalaikis. Miestiečių bendrijos kultūrinė raiška".Tikslas -išnagrinėti laisvalaikio, darbo ir miestiečių kultūros sąvokų ir kai kurių jų su dėtinių komponentų (šventė, profesija) vartojimą sociologų, antropologų, etnologų tyri muose, siekiant nustatyti jų tarpusavio sąsajas bei ribas ir optimizuoti tyrimo kryptis.Keliami uždaviniai: išanalizuoti sąvokas, trumpai pristatant jų raidos tyrimuose poky čius, ir išryškinti autorės tiriamai temai artimas prieigas. Straipsnis suskirstytas pagal var tojamų sąvokų platesnes grupes ir jų subgrupes: a) laisvalaikio, švenčių; b) darbo, profesijos,(1) Tema vykdoma pagal Lietuvos istorijos instituto programą "Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai" (2012-2016), vadovas Žilvytis Šaknys.

show abstract

Gender Differences in the Effects of Media Richness

Dennis¹,

Kinney

Hung

1999

Small Group Research

125

View full text Add to dashboard Cite

Media richness theory argues that performance improves when team members use “richer” media for equivocal tasks. Virtually all research on media richness theory has focused on perceptions: surveys of individuals’beliefs about media rather than investigating actual performance with richer versus leaner media. This experiment studied the effects of media richness on decision making in two-person teams (all male, all female, and mixed gender) using one form of “new media” (computer-mediated communication). Participants took longer to make decisions with computer-mediated communication. Matching richness to task equivocality only resulted in better performance for the all-female teams, likely because females are more sensitive to nonverbal communication and more affected by its absence in computer-mediated communication. For remaining teams, using richer face-to-face communication did not improve performance to a greater extent for more equivocal than less equivocal tasks. Results support media richness theory only for all-female teams.

show abstract

Working relationships: assessing the need for media to support close personal relationships at work

Cited by 3 publications

References 36 publications

Testing Media Richness Theory in the New Media: The Effects of Cues, Feedback, and Task Equivocality

Testing Media Richness Theory in the New Media: The Effects of Cues, Feedback, and Task Equivocality

Sąvokų topografavimas bendradarbių laisvalaikio tyrime

Gender Differences in the Effects of Media Richness

Contact Info

Product

Resources

About