Vilkliginio Nefrito Klinikinė-Patologinė Koreliacija

Abstract

SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: sisteminė raudonoji vilkligė, vilkliginis nefritas, inkstų biopsija. Darbo tikslas. Vilkliginis nefritas -viena rimčiausių sisteminės raudonosios vilkligės komplikacijų, kuri turi būti nuolat monitoruojama ir laiku agresyviai gydoma. Pagrindinis diagnostinis metodas -inkstų biopsija, tačiau kada ją atlikti, ne visada lengva nuspręsti, nes ne kiekvienai patologinei nefrito klasei reikia medikamentinio gydymo. Tyrimo tikslas -išanalizuoti, kaip koreliuoja vilkliginio nefrito klinika su patologiniais radiniais inkstuose, ir palyginti gautas išvadas su kitų tyrėjų rezultatais. Medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išnagrinėtos 30 pacientų 1999-2013 metų ligos istorijos. Pagal histologinę vilkliginio nefrito ISN/RPS 2003 m. klasifikaciją pacientai suskirstyti į grupes. Vertinti iki pirmosios inkstų biopsijos atlikimo surinkti klinikiniai duomenys. Nagrinėtas klinikinių simptomų, laboratorinių kraujo ir šlapimo tyrimų ryšys su patologine nefrito klase. Rezultatai. Pacientų pasiskirstymas pagal histologinius pokyčius: I -0, II -4, III -7, IV -14, V -5, VI -0. Pastebimas tendencingas simptomų ryšys su skirtingomis klasėmis: II klasėje dažniausia artralgija, subfebrilus karščiavimas, odos bėrimas -4 pacientams, kai n = 4, III klasėje simptomai pasiskirstę atsitiktinai, IV klasėje -artritas/artralgija 11, arterinė hipertenzija -13, odos bėrimas -9, edema -13, kai n = 14, V klasėje -arterinė hipertenzija ir edema 4, kai n = 5. Nefritinio sindromo pasireiškimo dažnis klasėse: II -75 proc. ir III -57,14 proc., nefrozinio: III -42,86 proc., IV -92,86 proc., V -80 proc. Bendro baltymo ir albumino kiekis mažėja didėjant klasei: II klasė neturi ryškios tendencijos, priešingai nei III, IV, V, kurios turi daugiau kintamųjų. Atlikus ANOVA (Kendall ir Spearman) testus pastebima koreliacija, kai p < 0,01. Kreatinino ir antidsDNA kiekio didėjimas kraujyje su patologine klase nekoreliuoja. Peržiūrėjus visų duomenų nepriklausomų imčių vidurkius pagal Stjudento t-testą: III ir IV klasės turi statistiškai reikšmingą skirtį tarp kreatinino ir anti-dsDNA kiekių kraujyje: III klasėje kiekiai mažesni, palyginti su IV klase, kai p < 0,05. Išvados. Dažniausiai nustatoma IV vilkliginio nefrito klasė, kuriai būdinga simptomų tetrada: artritas/artralgija, odos bėrimas, edema, arterinė hipertenzija. Nefritinis sindromas vyrauja II ir III, nefrozinis -IV ir V klasėse. Bendro baltymo ir albumino kiekis koreliuoja su patologine klase, kuriai didėjant, pastarųjų kiekis mažėja. Bendras rodiklių kreatinino ir anti-dsDNA kiekio didėjimas kraujyje su nefrito klase nekoreliuoja: jai didėjant, rodikliai kinta nereikšmingai, bet ryški skirtis lyginant III ir IV klases. ABSTRACTKey words: systemic lupus erythematosus, lupus nephritis, renal biopsy. Objective. Lupus nephritis is one of the most serious systemic lupus erythematosus complications which must be monitored regularly and demands an agressive treatment. Main diagnostic method for lupus nephritis is renal biopsy. It is not easy to decide when it is time to make this diagnos...