Viešosios erdvės: tradicija „versus“ dabartis

Public Spaces in the Memories of the Residents of Kaunas and Their Impact on the Identity of Urban Residents

“…Tam tikri vizualūs bruožai gali suteikti aplinkai savumo arba svetimumo, paversdami vietas pusiau savomis ar pusiau svetimomis, todėl straipsnyje siekiama erdves mikrorajone vertinti pagal pateikėjų santykį su jomis. Pasak Almanto Samalavičiaus, "Viešosiomis urbanistinėmis erdvėmis paprastai priimta laikyti miestų kelius, gatves bei šaligatvius, aikštes, parkus ir (nors tai retokai prisimenama) pliažus (tais atvejais, kai siejasi su mieste esančiais vandens telkiniais, prieinamais viešam naudojimui)" [24,141]. Autorius teigia, jog "viešųjų erdvių diskursas siejasi su senųjų Europos miestų centrais ir bažnyčių bei katedrų aikštėmis" [24,141].…”

“…Pasak Almanto Samalavičiaus, "Viešosiomis urbanistinėmis erdvėmis paprastai priimta laikyti miestų kelius, gatves bei šaligatvius, aikštes, parkus ir (nors tai retokai prisimenama) pliažus (tais atvejais, kai siejasi su mieste esančiais vandens telkiniais, prieinamais viešam naudojimui)" [24,141]. Autorius teigia, jog "viešųjų erdvių diskursas siejasi su senųjų Europos miestų centrais ir bažnyčių bei katedrų aikštėmis" [24,141]. Jis išskiria ir pusiau viešas urbanistines erdves, dažnai susijusias su "šiuolaikinio kapitalizmo ir vartotojiškos kultūros plėtros procesais" [24,141], pavyzdžiui, prekybos centrus.…”

“…Autorius teigia, jog "viešųjų erdvių diskursas siejasi su senųjų Europos miestų centrais ir bažnyčių bei katedrų aikštėmis" [24,141]. Jis išskiria ir pusiau viešas urbanistines erdves, dažnai susijusias su "šiuolaikinio kapitalizmo ir vartotojiškos kultūros plėtros procesais" [24,141], pavyzdžiui, prekybos centrus. Šio straipsnio autorė pusiau viešoms erdvėms priskirtų ir daugiabučių namų laiptines: jos nėra visiškai privačios erdvės (jomis naudojasi viso pastato gyventojai), bet ir nėra visiškai viešos, prieinamos praeiviams.…”